versija spausdinimui
(3)
Kaip ir buvo prognozuota, ECB atsižvelgdamas į antrąją koronaviruso bangą padidino pandeminės aktyvų supirkimo programos vertę 500 mlrd. eurų iki 1,85 trilijono eurų. Tuo tarpu palūkanų normos nepakeistos, be to, tikimasi, kad euro zonos BVP kris mažiau nei prognozuota rugsėjį bei laukiama mažesnės bedarbystės.
Europos Centrinis bankas pratęsė grynųjų pirkimų pagal SPPP terminą bent iki 2022 metų kovo pabaigos. Bet kokiu atveju Valdančioji taryba vykdys grynuosius pirkimus, kol nuspręs, kad koronaviruso krizės etapas pasibaigė.
Valdančioji taryba taip pat nusprendė pratęsti pagrindinių mokėjimų gautų išpirkus vertybinius popierius įsigytus pagal SPPP suėjus jų galiojimo terminui, reinvestavimą bent iki 2023 metų pabaigos. Bet kokiu atveju būsimas SPPP portfelio pertvarkymas bus valdomas, kad būtų išvengta kišimosi į atitinkamą pinigų politikos poziciją.
Bazinė palūkanų norma euro zonoje, kuri jau ilgą laiką nėra keičiama, ir toliau sudarys apvalų nulį, kas atitiko lūkesčius. Ribinio skolinimosi palūkanų norma irgi nepakeista ir išlieka ties 0.25 procento, o už komercinių bankų Centriniame banke laikomus indėlius ir tolau bus taikoma neigiama 0.5 procento palūkanų norma.
Valdančioji taryba tikisi, kad pagrindinės ECB palūkanų normos išliks esamos arba žemesnės, kol jos prognozuojamoje perspektyvoje infliacijos perspektyvos stabiliai artės iki lygio, kuris yra pakankamai artimas, bet žemesnis nei du procentai ir tokia konvergencija nuolat atsispindės pagrindinėje infliacijos dinamikoje.
Tuo pačiu ECB atstovai nusprendė toliau perklasifikuoti trečiosios tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų (TLTRO III) sąlygas. Konkrečiai, jie nusprendė pratęsti laikotarpį, per kurį bus taikomos žymiai palankesnės sąlygos, dvylika mėnesių - iki 2022 metų birželio mėnesio. Trys papildomos operacijos taip pat bus vykdomos 2021 metų birželio – gruodžio mėnesiais. Valdančioji taryba taip pat nusprendė bendrą sumą, kurią sandorio šalys galės pasiskolinti vykdant TITRO III operacijas, padidinti iki 55 procentų (buvo 50 procentų) jų tinkamų paskolų sumos. Siekiant skatinti bankus palaikyti dabartinį jų skolinimo lygį, nustatyta, kad pakoreguotomis TITRO III operacijų skolinimosi sąlygomis galės naudotis tik naująjį skolinimo lygį tikslą pasiekę bankai.
ECB atstovai nusprendė pratęsti užstatui taikomų sąlygų švelninimo priemonių, dėl kurių ji priėmė sprendimus 2020 metų balandžio 7 ir 22 dienomis, taikymą iki 2022 metų birželio mėnesio. Pratęsus šių priemonių taikymą ir toliau bus užtikrinama, kad bankai galėtų maksimaliai pasinaudoti Eurosistemos likvidumo operacijomis, ypač pakoreguotomis TITRO. Užstatui taikomų sąlygų švelninimo priemones Valdančioji taryba iš naujo įvertins iki 2022 metų birželio mėnesio siekdama užtikrinti, kad tai neturėtų neigiamo poveikio Eurosistemos sandorio šalių dalyvavimui TITRO III operacijose.
Tuo pačiu Valdančioji taryba nusprendė 2021 metais pasiūlyti keturias papildomas specialiąsias pandemines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas (SPITRO), kurios ir toliau bus veiksminga likvidumo užtikrinimo priemonė.
Be to, Europos Centrinis bankas po posėdžio pranešė, kad grynieji pirkimai pagal turto pirkimo programą (TPP) bus tęsiami kas mėnesį po 20 milijardų eurų suma. Valdančioji taryba ir toliau tikisi, kad mėnesiniai grynųjų aktyvų pirkimai pagal TPP bus vykdomi tiek ilgai, kiek reikia, kad sustiprintų jos politikos palūkanų įtaką ir kad baigsis netrukus prieš jai pradedant didinti pagrindines ECB palūkanų normas. Valdančioji taryba taip pat ketina ir toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką po to, kai ji pradės didinti ECB pagrindines palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga siekiant užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir palaikyti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį.
Pabrėžta, kad centriniams bankams skirta Eurosistemos atpirkimo sandorių priemonė (EUREP) ir visos laikinos apsikeitimo ir atpirkimo linijos su ne euro zonos centriniais bankais bus pratęstos iki 2022 metų kovo mėnesio. Galiausiai ECB valdančioji taryba nusprendė toliau vykdyti įprastines skolinimo operacijas kaip fiksuotųjų palūkanų aukcionus pagal vyraujančias rinkos sąlygas, paskirstant visą sumą, tol, kol bus reikalinga.
„Pinigų politikos priemonės, dėl kurių šiandien susitarta, padės išlaikyti palankias finansavimo sąlygas pandemijos laikotarpiu ir taip užtikrinti kreditų teikimą visiems ekonomikos sektoriams siekiant paskatinti ekonominę veiklą ir vidutiniu laikotarpiu palaikyti kainų stabilumą. Kartu tebėra didelis neapibrėžtumas, taip pat ir dėl pandemijos dinamikos ir vakcinacijos pradžios. Mes ir toliau stebėsime valiutų kurso raidą, kad galėtume įvertinti jos galimą poveikį infliacijos perspektyvai vidutiniu laikotarpiu. Todėl, laikydamasi simetrinio tikslo ir savo įsipareigojimo užtikrinti siekį atitinkantį infliacijos lygį, Valdančioji taryba tebėra pasirengusi atitinkamai koreguoti visas turimas priemones, kad infliacija tvariai artėtų prie siekiamo lygio“ - rašoma ECB pranešime.
Europos Centrinis bankas šiandien tuo pačiu paskelbė ir savo atnaujintas euro zonos makroekonomines prognozes. Dabar laukiama, kad šiais metais bendros valiutos zonos bendrasis vidaus produktas susitrauks 7.3 procento, kai rugsėjį prognozuotas net aštuonių procentų kritimas. Tiesa, kitų metų ekonomikos augimo prognozė sumažinta nuo penkių procentų iki 3.9 procento. Tuo tarpu bedarbystės prognozė šiems metams sumažinta nuo 8.5 iki aštuonių procentų, o 2021 metų - nuo 9.5 iki 9.3 procento. ECB nepakeitė kitų metų savo lūkesčių dėl metinės infliacijos euro zonoje, t.y. ji turėtų siekti vieną procentą, o šių metų prognozė sumažinta nuo 0.3 iki 0.2 procento.
Europos Centrinis bankas pratęsė grynųjų pirkimų pagal SPPP terminą bent iki 2022 metų kovo pabaigos. Bet kokiu atveju Valdančioji taryba vykdys grynuosius pirkimus, kol nuspręs, kad koronaviruso krizės etapas pasibaigė.
Valdančioji taryba taip pat nusprendė pratęsti pagrindinių mokėjimų gautų išpirkus vertybinius popierius įsigytus pagal SPPP suėjus jų galiojimo terminui, reinvestavimą bent iki 2023 metų pabaigos. Bet kokiu atveju būsimas SPPP portfelio pertvarkymas bus valdomas, kad būtų išvengta kišimosi į atitinkamą pinigų politikos poziciją.
Bazinė palūkanų norma euro zonoje, kuri jau ilgą laiką nėra keičiama, ir toliau sudarys apvalų nulį, kas atitiko lūkesčius. Ribinio skolinimosi palūkanų norma irgi nepakeista ir išlieka ties 0.25 procento, o už komercinių bankų Centriniame banke laikomus indėlius ir tolau bus taikoma neigiama 0.5 procento palūkanų norma.
Valdančioji taryba tikisi, kad pagrindinės ECB palūkanų normos išliks esamos arba žemesnės, kol jos prognozuojamoje perspektyvoje infliacijos perspektyvos stabiliai artės iki lygio, kuris yra pakankamai artimas, bet žemesnis nei du procentai ir tokia konvergencija nuolat atsispindės pagrindinėje infliacijos dinamikoje.
Tuo pačiu ECB atstovai nusprendė toliau perklasifikuoti trečiosios tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų (TLTRO III) sąlygas. Konkrečiai, jie nusprendė pratęsti laikotarpį, per kurį bus taikomos žymiai palankesnės sąlygos, dvylika mėnesių - iki 2022 metų birželio mėnesio. Trys papildomos operacijos taip pat bus vykdomos 2021 metų birželio – gruodžio mėnesiais. Valdančioji taryba taip pat nusprendė bendrą sumą, kurią sandorio šalys galės pasiskolinti vykdant TITRO III operacijas, padidinti iki 55 procentų (buvo 50 procentų) jų tinkamų paskolų sumos. Siekiant skatinti bankus palaikyti dabartinį jų skolinimo lygį, nustatyta, kad pakoreguotomis TITRO III operacijų skolinimosi sąlygomis galės naudotis tik naująjį skolinimo lygį tikslą pasiekę bankai.
ECB atstovai nusprendė pratęsti užstatui taikomų sąlygų švelninimo priemonių, dėl kurių ji priėmė sprendimus 2020 metų balandžio 7 ir 22 dienomis, taikymą iki 2022 metų birželio mėnesio. Pratęsus šių priemonių taikymą ir toliau bus užtikrinama, kad bankai galėtų maksimaliai pasinaudoti Eurosistemos likvidumo operacijomis, ypač pakoreguotomis TITRO. Užstatui taikomų sąlygų švelninimo priemones Valdančioji taryba iš naujo įvertins iki 2022 metų birželio mėnesio siekdama užtikrinti, kad tai neturėtų neigiamo poveikio Eurosistemos sandorio šalių dalyvavimui TITRO III operacijose.
Tuo pačiu Valdančioji taryba nusprendė 2021 metais pasiūlyti keturias papildomas specialiąsias pandemines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas (SPITRO), kurios ir toliau bus veiksminga likvidumo užtikrinimo priemonė.
Be to, Europos Centrinis bankas po posėdžio pranešė, kad grynieji pirkimai pagal turto pirkimo programą (TPP) bus tęsiami kas mėnesį po 20 milijardų eurų suma. Valdančioji taryba ir toliau tikisi, kad mėnesiniai grynųjų aktyvų pirkimai pagal TPP bus vykdomi tiek ilgai, kiek reikia, kad sustiprintų jos politikos palūkanų įtaką ir kad baigsis netrukus prieš jai pradedant didinti pagrindines ECB palūkanų normas. Valdančioji taryba taip pat ketina ir toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką po to, kai ji pradės didinti ECB pagrindines palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga siekiant užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir palaikyti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį.
Pabrėžta, kad centriniams bankams skirta Eurosistemos atpirkimo sandorių priemonė (EUREP) ir visos laikinos apsikeitimo ir atpirkimo linijos su ne euro zonos centriniais bankais bus pratęstos iki 2022 metų kovo mėnesio. Galiausiai ECB valdančioji taryba nusprendė toliau vykdyti įprastines skolinimo operacijas kaip fiksuotųjų palūkanų aukcionus pagal vyraujančias rinkos sąlygas, paskirstant visą sumą, tol, kol bus reikalinga.
„Pinigų politikos priemonės, dėl kurių šiandien susitarta, padės išlaikyti palankias finansavimo sąlygas pandemijos laikotarpiu ir taip užtikrinti kreditų teikimą visiems ekonomikos sektoriams siekiant paskatinti ekonominę veiklą ir vidutiniu laikotarpiu palaikyti kainų stabilumą. Kartu tebėra didelis neapibrėžtumas, taip pat ir dėl pandemijos dinamikos ir vakcinacijos pradžios. Mes ir toliau stebėsime valiutų kurso raidą, kad galėtume įvertinti jos galimą poveikį infliacijos perspektyvai vidutiniu laikotarpiu. Todėl, laikydamasi simetrinio tikslo ir savo įsipareigojimo užtikrinti siekį atitinkantį infliacijos lygį, Valdančioji taryba tebėra pasirengusi atitinkamai koreguoti visas turimas priemones, kad infliacija tvariai artėtų prie siekiamo lygio“ - rašoma ECB pranešime.
Europos Centrinis bankas šiandien tuo pačiu paskelbė ir savo atnaujintas euro zonos makroekonomines prognozes. Dabar laukiama, kad šiais metais bendros valiutos zonos bendrasis vidaus produktas susitrauks 7.3 procento, kai rugsėjį prognozuotas net aštuonių procentų kritimas. Tiesa, kitų metų ekonomikos augimo prognozė sumažinta nuo penkių procentų iki 3.9 procento. Tuo tarpu bedarbystės prognozė šiems metams sumažinta nuo 8.5 iki aštuonių procentų, o 2021 metų - nuo 9.5 iki 9.3 procento. ECB nepakeitė kitų metų savo lūkesčių dėl metinės infliacijos euro zonoje, t.y. ji turėtų siekti vieną procentą, o šių metų prognozė sumažinta nuo 0.3 iki 0.2 procento.
