versija spausdinimui
(0)
Ketvirtadienio prekybos sesija atnešė pagrindinių Amerikos akcijų rinkų prieaugį: Dow Jones 27739.73 (+0.17%), S&P500 3385.51 (+0.32%), Nasdaq 11264.95 (+1.06%). Lyderis buvo vėl technologijų sektorius, tad nieko stebėtino, jog Nasdaq indeksas šiais metais jau net trisdešimt penktą kartą pasiekė naują rekordą.
Pirmąją ketvirtadienio sesijos pusę JAV akcijų rinkoje daugiausia veikė signalai, rodantys lėtesnį atsigavimą po krizės. Jau trečiadienį paskelbtas FED protokolas atsiuntė tam tikrus meškiškus signalus, o ketvirtadienio duomenys, rodantys netikėtą naujų bedarbių prašymų, viršijančių milijoną, sugrįžimą, pasirodė kaip papildomas smūgis. Vėliau investuotojai sužinojo apie silpnėjančią pirmaujančių indeksų dinamiką, taip pat apie didesnį, nei tikėtasi, Philly Fed indekso kritimą.
Tik sesijos viduryje paklausa perėmė iniciatyvą ir pastūmėjo indeksus į viršų. Tiesa, tai neliečia Nasdaq, kuris prasidėjus prekybos sesijai gana greit ėmė kilti. Panašu, kad didžiosios technologijų įmonės vėl yra „saugus prieglobstis“ investuotojams, bijantiems didesnių „tradicinės“ ekonomikos problemų.
Tai gali būti įrodyta pasiūlos ir paklausos pasiskirstymu tam tikruose segmentuose ketvirtadienį. Investuotojai noriai pirko informacinių technologijų įmonių (1,44 procento), daugiausia įrengimų ir programinės įrangos tiekėjų (kiekviena po 1,8 procento) ir telekomunikacijų paslaugų teikėjų (1,37 procento), ypač žiniasklaidos ir pramogų (1,7 procento) akcijas. Didžiausia pasiūla buvo matoma finansiniuose segmentuose (-0,9 procento), kur labiausiai pigo bankai (-1,43 procento), ir energetikos segmente (-2,13 procento).
Nors S&P500 indeksas ketvirtadienio prekybos sesiją baigė pakilęs, tačiau atpigo net septyniasdešimties procentų jo atstovių vertybiniai popieriai. Panašiai buvo iš su Dow Jones indeksu, kur krito aštuoniolikos iš trisdešimties jo narių rinkos vertė.
Padidėjo visų FAANG grupės technologinių milžinų akcijų kainos, o labiausiai Netflix (2,7 procento), kai mažiausiai - Amazon (1,1 procento).
Elektromobilių gamintojos Tesla nuosavybės vertybiniai popieria pabrango dar virš šešių procentų, o jų kaina pirmąkart pakilo virš dviejų tūkstančių dolerių, t.y. iki 2001.83 dolerių, nors prekybos metu už vieną akciją buvo mokama ir po 2021.99 dolerius.
Pirmąją ketvirtadienio sesijos pusę JAV akcijų rinkoje daugiausia veikė signalai, rodantys lėtesnį atsigavimą po krizės. Jau trečiadienį paskelbtas FED protokolas atsiuntė tam tikrus meškiškus signalus, o ketvirtadienio duomenys, rodantys netikėtą naujų bedarbių prašymų, viršijančių milijoną, sugrįžimą, pasirodė kaip papildomas smūgis. Vėliau investuotojai sužinojo apie silpnėjančią pirmaujančių indeksų dinamiką, taip pat apie didesnį, nei tikėtasi, Philly Fed indekso kritimą.
Tik sesijos viduryje paklausa perėmė iniciatyvą ir pastūmėjo indeksus į viršų. Tiesa, tai neliečia Nasdaq, kuris prasidėjus prekybos sesijai gana greit ėmė kilti. Panašu, kad didžiosios technologijų įmonės vėl yra „saugus prieglobstis“ investuotojams, bijantiems didesnių „tradicinės“ ekonomikos problemų.
Tai gali būti įrodyta pasiūlos ir paklausos pasiskirstymu tam tikruose segmentuose ketvirtadienį. Investuotojai noriai pirko informacinių technologijų įmonių (1,44 procento), daugiausia įrengimų ir programinės įrangos tiekėjų (kiekviena po 1,8 procento) ir telekomunikacijų paslaugų teikėjų (1,37 procento), ypač žiniasklaidos ir pramogų (1,7 procento) akcijas. Didžiausia pasiūla buvo matoma finansiniuose segmentuose (-0,9 procento), kur labiausiai pigo bankai (-1,43 procento), ir energetikos segmente (-2,13 procento).
Nors S&P500 indeksas ketvirtadienio prekybos sesiją baigė pakilęs, tačiau atpigo net septyniasdešimties procentų jo atstovių vertybiniai popieriai. Panašiai buvo iš su Dow Jones indeksu, kur krito aštuoniolikos iš trisdešimties jo narių rinkos vertė.
Padidėjo visų FAANG grupės technologinių milžinų akcijų kainos, o labiausiai Netflix (2,7 procento), kai mažiausiai - Amazon (1,1 procento).
Elektromobilių gamintojos Tesla nuosavybės vertybiniai popieria pabrango dar virš šešių procentų, o jų kaina pirmąkart pakilo virš dviejų tūkstančių dolerių, t.y. iki 2001.83 dolerių, nors prekybos metu už vieną akciją buvo mokama ir po 2021.99 dolerius.