versija spausdinimui
(1)
Ketvirtadienį vėl sumažėjo JAV iždo obligacijų kainos, o tai padidino dešimties metų vertybinių popierių pajamingumą iki aukščiausio lygio nuo birželio mėnesio.
Penktą sesiją iš eilės stebėjome didėjantį Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių pajamingumą. JAV dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas rinkoje ūgtelėjo nuo kiek daugiau nei 0,5 procento iki 0,722 procento. Tai vis dar labai mažas pajamingumas, tačiau verta atkreipti dėmesį į judėjimo aukštyn mastą. Panašiai pakilo ir trisdešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas, t.y. nuo kiek mažiau nei 1,2 procento iki 1,427 procento. Tiesa, šiandien abiem atvejais pajamingumai mažėja.
Įprastomis sąlygomis padidėjęs JAV skolos pajamingumas (tai yra kainų kritimas) gali būti vertinamas kaip optimistinis signalas. Tai rodytų, kad investuotojai pamažu palieka „saugų prieglobstį“ ir nukreipia kapitalą į rizikingesnius vandenis, tikėdamiesi artėjančio ekonomikos atsigavimo, didesnės infliacijos ir dėl to aukštesnių palūkanų normų centriniame banke.
Tačiau šiandien tai toli gražu nėra normalu. Amerikos Federalinis Rezervų bankas sumažino trumpalaikes palūkanų normas iki beveik nulio ir užsiminė, kad jų nepakels iki 2022 metų pabaigos. Tuo pat metu FED perka didžiulius iždo vertybinių popierių kiekius rinkoje, efektyviai kontroliuodamas (arba, jei norite manipuliuodamas) ilgalaikėmis palūkanų normomis, kurias nustato vyriausybės obligacijų pajamingumas.
Rinkos komentaruose analitikai tvirtino, kad ketvirtadienio valstybinių skolos vertybinių popierių pigimo katalizatorius buvo ne itin geras 30 metų obligacijų aukcionas. Ameriko Iždo departamentas pardavė vertybinių popierių už 26 milijardus JAV dolerių, tačiau pasiūlymo ir paklausas santykis buvo tik 2,14, t.y. mažiausias nuo 2019 metų liepos mėnesio.
Tai ženklas, kad privatūs investuotojai nenori pirkti JAV valstybinių skolos vertybinių popierių, kurių palūkanų normos yra beveik rekordiškai žemos. Tuo labiau, kad kaip alternatyva yra vis dar brangstančios akcijos, kurių iš S&P500 indekso dividendų pajamingumas yra maždaug 1,8 procento. Tai yra daugiau nei dvigubai daugiau nei siekia Amerikos dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas. Tuo pat metu absoliučiai rekordinėms federalinės vyriausybės išlaidoms reikia milžiniškos naujos skolos išleidimo - jau daugiau nei pusė JAV biudžeto išlaidų yra finansuota už pasiskolintus pinigus.
Taip pat poveikį gali turėti ir besikeičiantys makroekonominiai duomenys. Šią savaitę pasirodė geresni nei laukta JAV infliacijos ir darbo rinkos rodikliai. Taigi, nors greitas ir sklandus JAV ekonomikos atsigavimas nėra savaime suprantama išvada, tačiau gali kilti netikėtai didesnė infliacija, o tai būtų bloga žinia Amerikos skolų turėtojams.
Penktą sesiją iš eilės stebėjome didėjantį Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių pajamingumą. JAV dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas rinkoje ūgtelėjo nuo kiek daugiau nei 0,5 procento iki 0,722 procento. Tai vis dar labai mažas pajamingumas, tačiau verta atkreipti dėmesį į judėjimo aukštyn mastą. Panašiai pakilo ir trisdešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas, t.y. nuo kiek mažiau nei 1,2 procento iki 1,427 procento. Tiesa, šiandien abiem atvejais pajamingumai mažėja.
Įprastomis sąlygomis padidėjęs JAV skolos pajamingumas (tai yra kainų kritimas) gali būti vertinamas kaip optimistinis signalas. Tai rodytų, kad investuotojai pamažu palieka „saugų prieglobstį“ ir nukreipia kapitalą į rizikingesnius vandenis, tikėdamiesi artėjančio ekonomikos atsigavimo, didesnės infliacijos ir dėl to aukštesnių palūkanų normų centriniame banke.
Tačiau šiandien tai toli gražu nėra normalu. Amerikos Federalinis Rezervų bankas sumažino trumpalaikes palūkanų normas iki beveik nulio ir užsiminė, kad jų nepakels iki 2022 metų pabaigos. Tuo pat metu FED perka didžiulius iždo vertybinių popierių kiekius rinkoje, efektyviai kontroliuodamas (arba, jei norite manipuliuodamas) ilgalaikėmis palūkanų normomis, kurias nustato vyriausybės obligacijų pajamingumas.
Rinkos komentaruose analitikai tvirtino, kad ketvirtadienio valstybinių skolos vertybinių popierių pigimo katalizatorius buvo ne itin geras 30 metų obligacijų aukcionas. Ameriko Iždo departamentas pardavė vertybinių popierių už 26 milijardus JAV dolerių, tačiau pasiūlymo ir paklausas santykis buvo tik 2,14, t.y. mažiausias nuo 2019 metų liepos mėnesio.
Tai ženklas, kad privatūs investuotojai nenori pirkti JAV valstybinių skolos vertybinių popierių, kurių palūkanų normos yra beveik rekordiškai žemos. Tuo labiau, kad kaip alternatyva yra vis dar brangstančios akcijos, kurių iš S&P500 indekso dividendų pajamingumas yra maždaug 1,8 procento. Tai yra daugiau nei dvigubai daugiau nei siekia Amerikos dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas. Tuo pat metu absoliučiai rekordinėms federalinės vyriausybės išlaidoms reikia milžiniškos naujos skolos išleidimo - jau daugiau nei pusė JAV biudžeto išlaidų yra finansuota už pasiskolintus pinigus.
Taip pat poveikį gali turėti ir besikeičiantys makroekonominiai duomenys. Šią savaitę pasirodė geresni nei laukta JAV infliacijos ir darbo rinkos rodikliai. Taigi, nors greitas ir sklandus JAV ekonomikos atsigavimas nėra savaime suprantama išvada, tačiau gali kilti netikėtai didesnė infliacija, o tai būtų bloga žinia Amerikos skolų turėtojams.