
Gegužę, palyginus su balandžiu, bedarbystė euro zonoje pakilo nuo 7.3 iki 7.4 procento, kai laukta, jog ji pašoks dar labiau, t.y. iki vidutiniškai 7.7 procento. Prieš metus šis rodiklis sudarė 7.6 procento.
Europos sąjungoje per minimą laikotarpį nedarbo lygis ūgtelėjo nuo 6.6 iki 6.7 procento, o mūsų šalyje - nuo 8.6 iki 9.3 procento, kai dar kovą jis sudarė atitinkamai 6.4 ir 6.6 procento, o prieš metus - 6.7 ir 6.1 procento.
Tarp sąjungos šalių per paskutinį pavasario mėnesį didžiausia bedarbystė buvo Ispanijoje (14.5 procento) ir Graikijoje, kur remiantis naujausiais duomenimis ji siekė 14.4 procento. Tuo tarpu mažiausias šis rodiklis, remiantis Eurostat duomenimis, buvo Čekijoje (2.4 procento) bei Lenkijoje (trys procentai).

Kalbant apie jaunimo nedarbo lygį, tai jis gegužę lyginant su balandžiu, euro zonoje paaugo 15.7 iki 16 procentų, Europoje sąjungoje - nuo 15.4 iki 15.7 procento, o Lietuvoje pakilo nuo 17 iki 18.5 procento. Prieš metus šis rodiklis siekė atitinkamai 15.7, 15.1 ir 9.9 procento.
Žmonių iki dvidešimt penkerių metų tarpe didžiausia bedarbystė gegužę fiksuota Ispanijoje (32.9 procento) ir Graikijoje - 32.4 procento, o mažiausia Vokietijoje (5.4 procento) bei Čekijoje - 7.2 procento.