versija spausdinimui
(0)
Pačioje ketvirtadienio prekybos sesijos pabaigoje sulaukėme pagrindinių Amerikos akcijų rinkos indeksų augimo. Tokiu būdu rinkos buliai užkirto kelią tolesnei korekcijai, bent jau kurį laiką.
Prekybos atidarymo metu atrodė, kad Volstryte sulauksime antros iš eilės korekcinės dienos, tačiau po to ilgą laiką nebuvo aiškios krypties, indeksai tai atsidurdavo teigiamoje prieaugio zonoje, tai neigiamoje - kritimo zonoje. Investuotojams nerimą kelia didėjantys koronavirusinių susirgimų statistiniai duomenys pietinėse JAV valstijose ir vis blogėjančios makroekonominės prognozės. Uždarymo scenarijus tikriausiai reikštų akcijų kainų griūtį.
Be to, antrą savaitę iš eilės nuvylė naujų bedarbių prašymų gauti pašalpą skaičius, nors jis vėl, lyginant su ankstesne savaitę, sumažėjo, tačiau buvo didesnis nei laukta rinkoje.
Likus maždaug valandai iki ketvirtadienio prekybos sesijos pabaigos, atrodė, jog indeksų kritimas - tai bus pagrindinis scenarijus, bet tada buliai biržoje pradėjo lemiamą puolimą ir stumtelėjo indeksus pastebimai į viršų, t.y. jie pakilo virš vieno procento.
Dow Jones padidėjo 1,18 procento, arba beveik 300 punktų pasiekdamas 25745,60 punktų lygį. Platusis Amerikos akcijų rinkos indeksas S&P500 padidėjo 1,10 procento iki 3083,76 punktų, o štai technologinis Nasdaq ūgtelėjo ketvirtadienį 1,09 procento ir grįžo virš 10000 punktų lygio.
Bankų sektorius buvo varomoji jėga, sukėlusi staigų augimą. JPMorgan Chase, Bank of America, Citigroup, Wells Fargo, Goldman Sachs ir Morgan Stanley bankų akcijų kainos padidėjo nuo trijų iki beveik penkių procentų. Tai buvo reakcija į bankų, įskaitant Volkerio taisyklės, reguliavimo sušvelninimą. Pakeitimai turėtų suteikti sistemai papildomą likvidumą už maždaug 40 milijardų dolerių sumą ir tai, be kita ko, yra susiję su didžiųjų bankų galimybėmis investuoti į didesnio rizikos profilio fondus ir susimažinti užstatą prekiaujant tam tikromis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.
Prekybos atidarymo metu atrodė, kad Volstryte sulauksime antros iš eilės korekcinės dienos, tačiau po to ilgą laiką nebuvo aiškios krypties, indeksai tai atsidurdavo teigiamoje prieaugio zonoje, tai neigiamoje - kritimo zonoje. Investuotojams nerimą kelia didėjantys koronavirusinių susirgimų statistiniai duomenys pietinėse JAV valstijose ir vis blogėjančios makroekonominės prognozės. Uždarymo scenarijus tikriausiai reikštų akcijų kainų griūtį.
Be to, antrą savaitę iš eilės nuvylė naujų bedarbių prašymų gauti pašalpą skaičius, nors jis vėl, lyginant su ankstesne savaitę, sumažėjo, tačiau buvo didesnis nei laukta rinkoje.
Likus maždaug valandai iki ketvirtadienio prekybos sesijos pabaigos, atrodė, jog indeksų kritimas - tai bus pagrindinis scenarijus, bet tada buliai biržoje pradėjo lemiamą puolimą ir stumtelėjo indeksus pastebimai į viršų, t.y. jie pakilo virš vieno procento.
Dow Jones padidėjo 1,18 procento, arba beveik 300 punktų pasiekdamas 25745,60 punktų lygį. Platusis Amerikos akcijų rinkos indeksas S&P500 padidėjo 1,10 procento iki 3083,76 punktų, o štai technologinis Nasdaq ūgtelėjo ketvirtadienį 1,09 procento ir grįžo virš 10000 punktų lygio.
Bankų sektorius buvo varomoji jėga, sukėlusi staigų augimą. JPMorgan Chase, Bank of America, Citigroup, Wells Fargo, Goldman Sachs ir Morgan Stanley bankų akcijų kainos padidėjo nuo trijų iki beveik penkių procentų. Tai buvo reakcija į bankų, įskaitant Volkerio taisyklės, reguliavimo sušvelninimą. Pakeitimai turėtų suteikti sistemai papildomą likvidumą už maždaug 40 milijardų dolerių sumą ir tai, be kita ko, yra susiję su didžiųjų bankų galimybėmis investuoti į didesnio rizikos profilio fondus ir susimažinti užstatą prekiaujant tam tikromis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.