versija spausdinimui
(0)
Amerikos biržose toliau dominuoja buliai. Po stebėtinai gerų darbo rinkos duomenų, išaugo viltys dėl gana švelnaus ekonomikos „nusileidimo“ po krizės, kurią sukėlė koronaviruso pandemija.
Tai investuotojams suteikė pretekstą padidinti savo dalyvavimą akcijose, obligacijų ir žaliavų rinkų sąskaita. Dėl to technologijų sektoriaus bendras indeksas Nasdaq antrą sesiją iš eilės užfiksavo naują vertės rekordą.
Tai leido technine prasme patvirtinti bulių rinką, prasidėjusią kovo 23 dieną. Nasdaq taip pat tapo pirmasis iš trijų pagrindinių Volstryto indeksų, atšokusių po pandemijos sukeltos katastrofos arba kracho.
Žiniasklaidoje tarp analitikų ir investuotojų vyrauja nuomonė, kad koronaviruso nuosmukis, nors ir labai smarkus, bus trumpalaikis ir ekonomika greitai atsigaus ir atgaus ankstesnę formą.
Pirmadienį Nasdaq indeksas padidėjo 1,13 procento ir kaip minėta pasiekė naują istorinį rekordą - 9924,74 punktai. Po 1,2 prieaugio S&P500 pakilo iki 3232,39 punktų bei tokiu būdu grįžo į metų pradžios būklę. S&P500 nuo kovo mėnesio dugno atšoko jau net 47,5 procento ir iki vasario mėnesį pasiektos viršūnės jam jau trūksta mažiau nei penkių procentų. Dow Jones šįkart ūgtelėjo 1,7 procento iki 27272,44 punktų, o labiausiai prie jo augimo prisidėjo net dvyliką procentų pabrangusios lėktuvų gamintojos Boeing akcijos.
„Tai yra optimizmas, atspindintis pasaulio ekonomikos atvėrimą ir tikriausiai patvirtinantis, kad JAV ekonomika antroje metų pusėje patirs V formos atsigavimą“ - tikino pagrindinis Niujorko CFRA Research investavimo strategijos vadovas Sam Stovall.
Tačiau faktinės pastarojo meto akcijų kainų kilimo priežastys gali būti skirtingos ir mažai susijusios su ekonominėmis perspektyvomis. Nuo kovo mėnesio FED įpūtė beveik tris trilijonus dolerių į rinką, padidindamas savo balansą iki beveik 7,1 trilijono dolerių. Tą patį, nors mažesniu mastu, padarė kiti centriniai bankai.
Taigi rinkoje cirkuliuoja didžiulė pinigų masė, kurią galima lengvai pasiskolinti, tačiau nelabai yra į ką ją investuoti. Tiek JAV akcijų, tiek obligacijų vertės yra pasiekusios nepaprastai aukštą lygį - bent jau remiantis klasikiniais vertinimo santykiais.
Jau antradienį prasideda Amerikos Centrinio banko atstovų dviejų dienų susitikimas. Kai kurie investuotojai tikisi, kad FED vėl pagelbės akcijų savininkams kokia nors nauja idėja padidinti pinigų pasiūlą ar dar labiau sumažinti palūkanų normas. Tai būtų veiksnys, skatinantis dar aukštesnį finansinio turto vertinimą.
Pirmąjį žingsnį šiuo keliu Amerikos Federalinis Rezervų bankas žengė pirmadienį, sušvelnindamas reikalavimus ypatingosioms paskoloms mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Minimali paskolos suma buvo sumažinta (nuo 0,5 iki 0,25 mln. dolerių), padidinta jos viršutinė riba (nuo 200 iki 300 mln. dolerių), pratęstas terminas (nuo 4 iki 5 metų) ir lengvatinis laikotarpis (nuo 1 iki 2 metų), ir šių paskolų, kurias finansuoja Federaliniai Rezervų bankai, dalis padidėjo iki 95 procentų.
Tai investuotojams suteikė pretekstą padidinti savo dalyvavimą akcijose, obligacijų ir žaliavų rinkų sąskaita. Dėl to technologijų sektoriaus bendras indeksas Nasdaq antrą sesiją iš eilės užfiksavo naują vertės rekordą.
Tai leido technine prasme patvirtinti bulių rinką, prasidėjusią kovo 23 dieną. Nasdaq taip pat tapo pirmasis iš trijų pagrindinių Volstryto indeksų, atšokusių po pandemijos sukeltos katastrofos arba kracho.
Žiniasklaidoje tarp analitikų ir investuotojų vyrauja nuomonė, kad koronaviruso nuosmukis, nors ir labai smarkus, bus trumpalaikis ir ekonomika greitai atsigaus ir atgaus ankstesnę formą.
Pirmadienį Nasdaq indeksas padidėjo 1,13 procento ir kaip minėta pasiekė naują istorinį rekordą - 9924,74 punktai. Po 1,2 prieaugio S&P500 pakilo iki 3232,39 punktų bei tokiu būdu grįžo į metų pradžios būklę. S&P500 nuo kovo mėnesio dugno atšoko jau net 47,5 procento ir iki vasario mėnesį pasiektos viršūnės jam jau trūksta mažiau nei penkių procentų. Dow Jones šįkart ūgtelėjo 1,7 procento iki 27272,44 punktų, o labiausiai prie jo augimo prisidėjo net dvyliką procentų pabrangusios lėktuvų gamintojos Boeing akcijos.
„Tai yra optimizmas, atspindintis pasaulio ekonomikos atvėrimą ir tikriausiai patvirtinantis, kad JAV ekonomika antroje metų pusėje patirs V formos atsigavimą“ - tikino pagrindinis Niujorko CFRA Research investavimo strategijos vadovas Sam Stovall.
Tačiau faktinės pastarojo meto akcijų kainų kilimo priežastys gali būti skirtingos ir mažai susijusios su ekonominėmis perspektyvomis. Nuo kovo mėnesio FED įpūtė beveik tris trilijonus dolerių į rinką, padidindamas savo balansą iki beveik 7,1 trilijono dolerių. Tą patį, nors mažesniu mastu, padarė kiti centriniai bankai.
Taigi rinkoje cirkuliuoja didžiulė pinigų masė, kurią galima lengvai pasiskolinti, tačiau nelabai yra į ką ją investuoti. Tiek JAV akcijų, tiek obligacijų vertės yra pasiekusios nepaprastai aukštą lygį - bent jau remiantis klasikiniais vertinimo santykiais.
Jau antradienį prasideda Amerikos Centrinio banko atstovų dviejų dienų susitikimas. Kai kurie investuotojai tikisi, kad FED vėl pagelbės akcijų savininkams kokia nors nauja idėja padidinti pinigų pasiūlą ar dar labiau sumažinti palūkanų normas. Tai būtų veiksnys, skatinantis dar aukštesnį finansinio turto vertinimą.
Pirmąjį žingsnį šiuo keliu Amerikos Federalinis Rezervų bankas žengė pirmadienį, sušvelnindamas reikalavimus ypatingosioms paskoloms mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Minimali paskolos suma buvo sumažinta (nuo 0,5 iki 0,25 mln. dolerių), padidinta jos viršutinė riba (nuo 200 iki 300 mln. dolerių), pratęstas terminas (nuo 4 iki 5 metų) ir lengvatinis laikotarpis (nuo 1 iki 2 metų), ir šių paskolų, kurias finansuoja Federaliniai Rezervų bankai, dalis padidėjo iki 95 procentų.