
Investuotojams tai pasirodė „šaltas dušas“, primenantis tai, kas dabar yra pagrindinis rizikos veiksnys Amerikos akcijų rinkoje. Didėjantis susirūpinimas dėl eskalavimo konflikto tarp JAV ir Kinijos lėmė noro rizikuoti sumažėjimą, o indeksai pasikoregavo.
Twitter akcijų kaina sumažėjo dviem procentais, o Facebook - vienu procentu po to, kai Baltieji rūmai ketvirtadienį paskelbė, kad Amerikos prezidentas pasirašys vykdomąjį raštą dėl socialinės žiniasklaidos. Dekreto projekte nurodoma, kad dėl jo interneto svetainės gali būti atsakingos už vartotojų sukurtą turinį.
Boeing vertybinių popierių kaina išaugo keturiais procentais po to, kai Amerikos aviacijos kompanija atnaujino 737 Max gamybą. Šio tipo lėktuvai visame pasaulyje buvo įžeminti po dviejų nelaimių, kurių metu žuvo 346 žmonės. Tuo tarpu Hewlett-Packard akcijų kaina sumažėjo vienuolika procentų, nes bendrovės ketvirčio pajamos buvo mažesnės nei tikėtasi.
Galų gale uždarymo metu atpigo šešiasdešimties bendrovių iš S&P500 indekso vertybiniai popieriai. Pasiūla vyravo 6 iš 11 pagrindinių indeksų segmentų. Energetikos pramonė visą dieną atrodė blogiausiai, net nepaisant to, kad ketvirtadienio sesijos metu pasikeitė naftos kainos, t.y. jos iš pradžių krito, o po to ėmė augti. Taip pat prastai pasirodė finansų ir diskrecinių vartojimo prekių segmentai. Didžiausias paklausos pranašumas buvo pastebėtas tarp „gynybinių“ įmonių: nekilnojamojo turto, sveikatos priežiūros ir kasdienių prekių srityse.
Iš trisdešimties Dow Jones indeksą sudarančių bankų ir įmonių šįkart krito šešiolikos rinkos vertė. Labiausiai atpigo Goldman Sachs investicinio banko akcijos, kurios, beje, trečiadienį pabrango absoliučiai daugiausiai. Tarp trijų daugiausiai pigusių atsidaro ir Walt Disney Co. bei Chevron nuosavybės vertybiniai popieriai. Priešingoje lentelės pusėje buvo Procter & Gamble, Merck & Co. ir Pfizer, t.y. šių bendrovių akcijos pabrango labiausiai.