versija spausdinimui
(7)
Japonijos bankas, kuris prieš krizę buvo vienas „novatoriškiausių“ Centrinių bankų, peržengia naujas ribas. Gali būti, kad japonai vėl nuties kelią Vakarams.
Susitikime, sutrumpintame dėl koronaviruso paplitimo galimybės, Japonijos banko vadovai pristatė priemones, padesiančias trečiai pagal dydį pasaulio ekonomikai kovoti su pandemijos padariniais.
Pirmiausia Japonijos Centrinis bankas paskelbė padidinęs komercinių skolų pirkimo limitą nuo 7 iki 20 trilijonų jenų (apie 186 milijardų JAV dolerių). Antra, Japonijos bankas panaikino vyriausybės obligacijų pirkimo limitą - iki šiol tai buvo 80 trilijonų jenų per metus (743 mlrd. JAV dolerių).
„Japonijos bankas nupirks reikiamą kiekį obligacijų, kad dešimties metų vertybinių popierių pajamingumas išliktų artimas nuliui. Viršutinė šios operacijos riba nebus nustatyta“ - rašoma pranešime.
Tai reiškia, kad komerciniai bankai galės nusipirkti bet kokį kiekį vyriausybės obligacijų, išleistų kovai su krize finansuoti, žinodami, kad visada galės jas parduoti Centriniam bankui. Dėl to gali dar labiau padidėti centrinio banko dalis Japonijos skolos nuosavybės struktūroje - šiuo metu jis turi daugiau nei 40 procentų Japonijos valstybės skolos.
Šios šalies pinigų institucija taip pat pakartojo savo įsipareigojimą pirkti nacionalinius ETF ir nekilnojamojo turto investavimo fondus (J-REIT). Šiuo atveju buvo nustatytos atitinkamai 12 ir 180 trilijonų jenų ribos.
„Siekdamas stabilios 2 procentų infliacijos, bankas vykdys kiekybinį ir kokybinį pinigų sušvelninimą (QQE) tol, kol reikia. Šiuo metu bankas stebės pokyčius, susijusius su Covid-19, ir nesivaržys ieškoti papildomų instrumentų“ - rašoma Japonijos banko pranešime.
Šiandien pasibaigusiame susitikime Japonijos Centrinis bankas palūkanų normas paliko nepakeistas, t.y. jis vis dar siekia išlaikyti trumpalaikę minus 0,1 procento palūkanų normą, bet bankas neatmetė, kad ateityje gali dar labiau sušvelninti savo pozicijas.
Apie pietus valiutų rinkoje už vieną dolerį buvo mokama po 107.150 jenas, arba 0,24 procento mažiau nei ankstesnės prekybos sesijos metu. Tuo tarpu mūsų valiuta Japonijos valiutos atžvilgiu buvo pabrangusi 0,12 procento iki 116.241 jenos. Nuo metų pradžios doleris jenos atžvilgiu atpigo 1,32 procento, o euras - 4,52 procento.
Susitikime, sutrumpintame dėl koronaviruso paplitimo galimybės, Japonijos banko vadovai pristatė priemones, padesiančias trečiai pagal dydį pasaulio ekonomikai kovoti su pandemijos padariniais.
Pirmiausia Japonijos Centrinis bankas paskelbė padidinęs komercinių skolų pirkimo limitą nuo 7 iki 20 trilijonų jenų (apie 186 milijardų JAV dolerių). Antra, Japonijos bankas panaikino vyriausybės obligacijų pirkimo limitą - iki šiol tai buvo 80 trilijonų jenų per metus (743 mlrd. JAV dolerių).
„Japonijos bankas nupirks reikiamą kiekį obligacijų, kad dešimties metų vertybinių popierių pajamingumas išliktų artimas nuliui. Viršutinė šios operacijos riba nebus nustatyta“ - rašoma pranešime.
Tai reiškia, kad komerciniai bankai galės nusipirkti bet kokį kiekį vyriausybės obligacijų, išleistų kovai su krize finansuoti, žinodami, kad visada galės jas parduoti Centriniam bankui. Dėl to gali dar labiau padidėti centrinio banko dalis Japonijos skolos nuosavybės struktūroje - šiuo metu jis turi daugiau nei 40 procentų Japonijos valstybės skolos.
Šios šalies pinigų institucija taip pat pakartojo savo įsipareigojimą pirkti nacionalinius ETF ir nekilnojamojo turto investavimo fondus (J-REIT). Šiuo atveju buvo nustatytos atitinkamai 12 ir 180 trilijonų jenų ribos.
„Siekdamas stabilios 2 procentų infliacijos, bankas vykdys kiekybinį ir kokybinį pinigų sušvelninimą (QQE) tol, kol reikia. Šiuo metu bankas stebės pokyčius, susijusius su Covid-19, ir nesivaržys ieškoti papildomų instrumentų“ - rašoma Japonijos banko pranešime.
Šiandien pasibaigusiame susitikime Japonijos Centrinis bankas palūkanų normas paliko nepakeistas, t.y. jis vis dar siekia išlaikyti trumpalaikę minus 0,1 procento palūkanų normą, bet bankas neatmetė, kad ateityje gali dar labiau sušvelninti savo pozicijas.
Apie pietus valiutų rinkoje už vieną dolerį buvo mokama po 107.150 jenas, arba 0,24 procento mažiau nei ankstesnės prekybos sesijos metu. Tuo tarpu mūsų valiuta Japonijos valiutos atžvilgiu buvo pabrangusi 0,12 procento iki 116.241 jenos. Nuo metų pradžios doleris jenos atžvilgiu atpigo 1,32 procento, o euras - 4,52 procento.