versija spausdinimui
(0)
Ekonominės veiklos sulėtėjimas euro zonoje tikriausiai rado dugną, praneša naujienų agentūra Reuters, remdamasi ekonomistų nuomonės tyrimo rezultatais.
Sausio 13 - 16 dienomis atliktas tyrimas parodė nedidelį vertinimo pagerėjimą, palyginti su ankstesniu, buvusiu prieš keletą mėnesių. Reuters mano, kad priežastis yra JAV ir Kinijos sudaryta dalinė prekybos sutartis.
Tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei šimtas ekonomistų, parodė, kad jie tikisi, jog euro zonos ekonomika augs vienu procentu šiais metais. Tai būtų mažiausias prieaugis nuo nuosmukio prieš septynerius metus ir kuklesnis nei 2018 metais, kai jis siekė 1,2 procento. Ekonomistai prognozuoja, kad didžiausia Vokietijos ekonomika euro zonoje šiemet augs 0,7 procento, kai 2019 metais prieaugis siekė 0,6 procento, bei buvo mažiausias per šešerius metus.
Apklausos dalyviai nesitiki, kad 2020 metais pastebimai padidės infliacija. Niekas nemano, kad visos prognozės perspektyvoje, t.y. iki 2021 metų vidurio, ji viršys Europos Centrinio banko tikslinį lygį, t.y. du procentai arba kiek mažiau. Beveik aštuoniasdešimties procentų apklausos dalyvių skaičiavimais, euro zonos ekonomikos sulėtėjimas jau pasiekė dugną.
„Ekonominis augimas rado dugną, tačiau nemanome, kad artimiausiu metu jis pradės akivaizdžiai spartėti. Jis bus plokščias ir išliks dabartiniame žemame lygyje. Atšokimas turėtų ateiti iš pramonės, o tai įvyks tik tuo atveju, jei JAV ir Kinijos prekybos konfliktas bus visam laikui baigtas. Mūsų nuomone, tai mažai tikėtina“ - teigė Oxford Economics ekonomistas Moritz Degler.
Sausio 13 - 16 dienomis atliktas tyrimas parodė nedidelį vertinimo pagerėjimą, palyginti su ankstesniu, buvusiu prieš keletą mėnesių. Reuters mano, kad priežastis yra JAV ir Kinijos sudaryta dalinė prekybos sutartis.
Tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei šimtas ekonomistų, parodė, kad jie tikisi, jog euro zonos ekonomika augs vienu procentu šiais metais. Tai būtų mažiausias prieaugis nuo nuosmukio prieš septynerius metus ir kuklesnis nei 2018 metais, kai jis siekė 1,2 procento. Ekonomistai prognozuoja, kad didžiausia Vokietijos ekonomika euro zonoje šiemet augs 0,7 procento, kai 2019 metais prieaugis siekė 0,6 procento, bei buvo mažiausias per šešerius metus.
Apklausos dalyviai nesitiki, kad 2020 metais pastebimai padidės infliacija. Niekas nemano, kad visos prognozės perspektyvoje, t.y. iki 2021 metų vidurio, ji viršys Europos Centrinio banko tikslinį lygį, t.y. du procentai arba kiek mažiau. Beveik aštuoniasdešimties procentų apklausos dalyvių skaičiavimais, euro zonos ekonomikos sulėtėjimas jau pasiekė dugną.
„Ekonominis augimas rado dugną, tačiau nemanome, kad artimiausiu metu jis pradės akivaizdžiai spartėti. Jis bus plokščias ir išliks dabartiniame žemame lygyje. Atšokimas turėtų ateiti iš pramonės, o tai įvyks tik tuo atveju, jei JAV ir Kinijos prekybos konfliktas bus visam laikui baigtas. Mūsų nuomone, tai mažai tikėtina“ - teigė Oxford Economics ekonomistas Moritz Degler.