versija spausdinimui
(0)
Praėjus beveik penkeriems metams po to, kai palūkanų normos buvo sumažintos iki neigiamų verčių, Švedijos Centrinis bankas grįžta į nulinį lygį. Neigiamų palūkanų eksperimentas vis dar vykdomas keliose kitose šalyse.
Riksbank sprendimu bazinė palūkanų norma padidėjo nuo minus 0,25 procento iki nulio procentų. Tai buvo pirmas palūkanų normos padidėjimas per metus. 2018 metų gruodžio mėnesį ji buvo kilstelta nuo minus 0,50 iki minus 0,25 procento.
Šiandieninis seniausio pasaulyje Centrinio banko sprendimas atitiko rinkos dalyvių lūkesčius. Švedijos Centrinis bankas arba Riksbank garsėja tuo, kad informuoja aplinką apie savo planus (taip vadinamųjų išankstinių rekomendacijų pagrindu).
„Palūkanų normos prognozės nesikeičia. Tikimasi, kad per ateinančius metus ji išliks lygi nuliui“ - rašoma Centrinio banko pranešime.
Remiantis konkrečiomis banko prognozėmis, palūkanų normos padidėjimo tikimasi tik 2022 metų pabaigoje.
Remiantis naujomis spalio mėnesį Riksbank priimtomis gairėmis, indėlių palūkanų norma ir lombardo palūkanų norma buvo glaudžiai susietos su bazine palūkanų norma. Pirmoji iš jų yra 0,10 procento mažesnė, o antroji - 0,75 procento didesnė už bazinę palūkanų normą.
Eksperimentas su neigiamomis palūkanų normomis Švedijoje prasidėjo 2014 metų rugsėjo mėnesį. Iš pradžių tik už komercinių bankų Centriniame banke laikomas lėšas buvo pradėta taikyti palūkanų norma mažesnė už nulį. 2015 metų vasario mėnesį jau ir bazinė atpirkimo operacijų norma taip pat buvo neigiama.
Neigiamos palūkanų normos Švedijoje buvo išlaikomos net ir esant santykinai dideliam ekonomikos augimui, kuris 2017 ir 2018 metais svyravo apie tris procentus. Šiuo metu bendrojo vidaus produkto augimo dinamika sumažėjo iki 1,6 procento, o infliacija vis dar artima dviem procentams.
Tačiau palūkanų normos, mažesnės už nulį, turi savo pasekmių. Kalbama tiek apie bankų patiriamas išlaidas (kurios perkeliamos klientams), tiek apie burbulo išpūtimą nekilnojamojo turto rinkoje ar būsimų pensininkų skurdinimą. Visos šios temos pastaruoju metu buvo viešų Švedijos diskusijų centre.
Švedija yra pirmoji šalis, atsitraukusi nuo neigiamų palūkanų normų. Žemesnės nei nulis palūkanos vis dar taikomos Japonijoje (-0,10 procento), Danijoje (-0,75 procento) Ir Šveicarijoje (-0,75 procento). Europos Centrinis bankas (-0,50 procento) ir Vengrijos nacionalinis bankas (-0,05 procento) taip pat išlaiko neigiamas indėlių palūkanų normas.
Apie pietus valiutų rinkoje už vieną eurą buvo mokama po 10.4739 Švedijos kronas, arba nežymiai mažiau nei vakar, o doleris kronos atžvilgiu buvo atpigęs 0.14 procento iki 9.41054 kronų. Nuo metų pradžios mūsų valiuta Švedijos valiutos atžvilgiu pabrango virš trijų procentų, o doleris - virš šešių procentų.
Riksbank sprendimu bazinė palūkanų norma padidėjo nuo minus 0,25 procento iki nulio procentų. Tai buvo pirmas palūkanų normos padidėjimas per metus. 2018 metų gruodžio mėnesį ji buvo kilstelta nuo minus 0,50 iki minus 0,25 procento.
Šiandieninis seniausio pasaulyje Centrinio banko sprendimas atitiko rinkos dalyvių lūkesčius. Švedijos Centrinis bankas arba Riksbank garsėja tuo, kad informuoja aplinką apie savo planus (taip vadinamųjų išankstinių rekomendacijų pagrindu).
„Palūkanų normos prognozės nesikeičia. Tikimasi, kad per ateinančius metus ji išliks lygi nuliui“ - rašoma Centrinio banko pranešime.
Remiantis konkrečiomis banko prognozėmis, palūkanų normos padidėjimo tikimasi tik 2022 metų pabaigoje.
Remiantis naujomis spalio mėnesį Riksbank priimtomis gairėmis, indėlių palūkanų norma ir lombardo palūkanų norma buvo glaudžiai susietos su bazine palūkanų norma. Pirmoji iš jų yra 0,10 procento mažesnė, o antroji - 0,75 procento didesnė už bazinę palūkanų normą.
Eksperimentas su neigiamomis palūkanų normomis Švedijoje prasidėjo 2014 metų rugsėjo mėnesį. Iš pradžių tik už komercinių bankų Centriniame banke laikomas lėšas buvo pradėta taikyti palūkanų norma mažesnė už nulį. 2015 metų vasario mėnesį jau ir bazinė atpirkimo operacijų norma taip pat buvo neigiama.
Neigiamos palūkanų normos Švedijoje buvo išlaikomos net ir esant santykinai dideliam ekonomikos augimui, kuris 2017 ir 2018 metais svyravo apie tris procentus. Šiuo metu bendrojo vidaus produkto augimo dinamika sumažėjo iki 1,6 procento, o infliacija vis dar artima dviem procentams.
Tačiau palūkanų normos, mažesnės už nulį, turi savo pasekmių. Kalbama tiek apie bankų patiriamas išlaidas (kurios perkeliamos klientams), tiek apie burbulo išpūtimą nekilnojamojo turto rinkoje ar būsimų pensininkų skurdinimą. Visos šios temos pastaruoju metu buvo viešų Švedijos diskusijų centre.
Švedija yra pirmoji šalis, atsitraukusi nuo neigiamų palūkanų normų. Žemesnės nei nulis palūkanos vis dar taikomos Japonijoje (-0,10 procento), Danijoje (-0,75 procento) Ir Šveicarijoje (-0,75 procento). Europos Centrinis bankas (-0,50 procento) ir Vengrijos nacionalinis bankas (-0,05 procento) taip pat išlaiko neigiamas indėlių palūkanų normas.
Apie pietus valiutų rinkoje už vieną eurą buvo mokama po 10.4739 Švedijos kronas, arba nežymiai mažiau nei vakar, o doleris kronos atžvilgiu buvo atpigęs 0.14 procento iki 9.41054 kronų. Nuo metų pradžios mūsų valiuta Švedijos valiutos atžvilgiu pabrango virš trijų procentų, o doleris - virš šešių procentų.