versija spausdinimui
(0)
Europos Centrinio banko atstovai šiandieninio posėdžio metu nusprendė nekeisti savo palūkanų normų, kas atitiko analitikų lūkesčius.
Bazinė palūkanų norma, kuri jau yra labai ilgą laiką nekeičiama, ir toliau sudarys apvalų nulį. Ribinio skolinimosi palūkanų norma išliko ties 0.25 procento lygiu, o palūkanų norma už komercinių bankų Centriniame banke laikomus indėlius ir toliau bus neigiama ir sudarys 0.5 procento.
Valdančioji taryba mano, kad pagrindinės ECB palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės tol, kol ji neįsitikins, kad infliacijos perspektyvos rodikliai prognozuojamu laikotarpiu užtikrintai artėja prie mažesnio negu dviejų procentų, bet jam pakankamai artimo lygio ir kad grynosios infliacijos dinamika tai nuosekliai patvirtina.
„Lapkričio 1 dieną buvo atnaujinti grynieji pirkimai už 20 mlrd. eurų per mėnesį sumą pagal Valdančiosios tarybos turto pirkimo programą (TPP). Valdančioji taryba mano, kad pirkimai bus vykdomi tol, kol to reikės siekiant stiprinti skatinamąjį pinigų politikos palūkanų normų poveikį, ir bus sustabdyti netrukus prieš tai, kai Valdančioji taryba pradės didinti pagrindines ECB palūkanų normas“ - rašoma Europos Centrinio banko pranešime.
Valdančioji taryba ketina ir toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal turto pirkimo programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką po to, kai ji pradės didinti pagrindines ECB palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga siekiant užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir palaikyti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį.
Europos Centrinio banko naujoji vadovė Christine Lagarde spaudos konferencijos metu pranešė, kad banko strategijos peržiūrėjimas prasidės sausio mėnesį ir tikimąsi jį užbaigti iki kitų metų pabaigos. Tai nėra nieko neįprasto, tačiau jos nuomone, tai reikėjo atlikti anksčiau, nes padėtis Europoje ir pasaulyje pasikeitė, atsirado naujų iššūkių.
Tuo pačiu ji pareiškė, kad nemano, jog euro zonos gali laukti Japonijos likimas, t.y. lėtas ekonomikos augimas ir tuo pačiu žema infliacija.
Be to, ECB paskelbė savo atnaujintas makroekonomines prognozes. Šių metų euro zonos bendrojo vidaus produkto augimo prognozė buvo kilstelta nuo 1.1 iki 1.2 procento, o kitų metų sumažinta nuo 1.2 iki 1.1 procento. Metinė infliacija šiais metais turėtų sudaryti 1.2 procento, kaip ir prognozuota rugsėjį, o kitų metų prognozė pakoreguota nuo vieno procento iki 1.1 procento. Kalbant apie bedarbystę, Europos Centrinis bankas dabar tikisi, kad ji šiais metais sudarys 7.6 procento, kai anksčiau laukta, jog sieks 7.7 procento, o kitų pakoreguota nuo 7.5 iki 7.4 procento.
Bazinė palūkanų norma, kuri jau yra labai ilgą laiką nekeičiama, ir toliau sudarys apvalų nulį. Ribinio skolinimosi palūkanų norma išliko ties 0.25 procento lygiu, o palūkanų norma už komercinių bankų Centriniame banke laikomus indėlius ir toliau bus neigiama ir sudarys 0.5 procento.
Valdančioji taryba mano, kad pagrindinės ECB palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės tol, kol ji neįsitikins, kad infliacijos perspektyvos rodikliai prognozuojamu laikotarpiu užtikrintai artėja prie mažesnio negu dviejų procentų, bet jam pakankamai artimo lygio ir kad grynosios infliacijos dinamika tai nuosekliai patvirtina.
„Lapkričio 1 dieną buvo atnaujinti grynieji pirkimai už 20 mlrd. eurų per mėnesį sumą pagal Valdančiosios tarybos turto pirkimo programą (TPP). Valdančioji taryba mano, kad pirkimai bus vykdomi tol, kol to reikės siekiant stiprinti skatinamąjį pinigų politikos palūkanų normų poveikį, ir bus sustabdyti netrukus prieš tai, kai Valdančioji taryba pradės didinti pagrindines ECB palūkanų normas“ - rašoma Europos Centrinio banko pranešime.
Valdančioji taryba ketina ir toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal turto pirkimo programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką po to, kai ji pradės didinti pagrindines ECB palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga siekiant užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir palaikyti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį.
Europos Centrinio banko naujoji vadovė Christine Lagarde spaudos konferencijos metu pranešė, kad banko strategijos peržiūrėjimas prasidės sausio mėnesį ir tikimąsi jį užbaigti iki kitų metų pabaigos. Tai nėra nieko neįprasto, tačiau jos nuomone, tai reikėjo atlikti anksčiau, nes padėtis Europoje ir pasaulyje pasikeitė, atsirado naujų iššūkių.
Tuo pačiu ji pareiškė, kad nemano, jog euro zonos gali laukti Japonijos likimas, t.y. lėtas ekonomikos augimas ir tuo pačiu žema infliacija.
Be to, ECB paskelbė savo atnaujintas makroekonomines prognozes. Šių metų euro zonos bendrojo vidaus produkto augimo prognozė buvo kilstelta nuo 1.1 iki 1.2 procento, o kitų metų sumažinta nuo 1.2 iki 1.1 procento. Metinė infliacija šiais metais turėtų sudaryti 1.2 procento, kaip ir prognozuota rugsėjį, o kitų metų prognozė pakoreguota nuo vieno procento iki 1.1 procento. Kalbant apie bedarbystę, Europos Centrinis bankas dabar tikisi, kad ji šiais metais sudarys 7.6 procento, kai anksčiau laukta, jog sieks 7.7 procento, o kitų pakoreguota nuo 7.5 iki 7.4 procento.