versija spausdinimui
(0)
Remiantis naujausiais Eurostat duomenimis, euro zonoje antrą mėnesį iš eilės smuktelėjo pramonės produkcijos apimtys, tuo tarpu mūsų šalyje taip pat fiksuotas kritimas.
Spalį palyginus su rugsėju, nuosmukis euro zonoje padidėjo nuo 0.1 iki 0.5 procento, kas atitiko lūkesčius, Europos sąjungoje per minimą mėnesį pramonės produkcijos apimtys smuko 0.4 procento, kai rugsėjį dar fiksuotas 0.1 procento prieaugis. Lietuvoje šis rodiklis spalį krito 2.3 procento, kai dar rugsėjį augo 2.2 procento.
Per antrą rudens mėnesį labiausiai pramonės produkcija tarp sąjungos šalių smuktelėjo Danijoje ir Graikijoje - po 2.6 procento, o labiausiai paaugo Portugalijoje (3.1 procento) bei Slovėnijoje, kur ūgtelėjo dviem procentais.
Euro zonoje per spalio mėnesį kapitalo prekių gamyba krito dviem procentais, o energijos - 0.7 procento, tuo tarpu kasdieninio vartojimo prekių gamyba pakilo 0.4 procento, tarpinių prekių - 0.6 procento, o ilgalaikio vartojimo prekių padidėjo 1.9 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį kapitalo prekių gamyba smuko 1.6 procento, energijos - 0.4 procento, o štai kasdieninio vartojimo prekių gamyba paaugo 0.2 procento, tarpinių prekių - 0.4 procento, o ilgalaikio vartojimo prekių padidėjo 1.5 procento.
Tuo tarpu kalbant apie metinį pramonės produkcijos apimčių pokytį, Europoje ir toliau eilinį mėnesį iš eilės fiksuotas kritimas. Spalį palyginus su ankstesniu mėnesiu, metinis pramonės nuosmukis euro zonoje padidėjo nuo 1.8 iki 2.2 procento, kai laukta, jog sudarys vidutiniškai 2.3 procento. Europos sąjungoje metinis nuosmukis ūgtelėjo nuo 1.2 iki 1.7 procento, o Lietuvoje taip pat spalį fiksuota, kad palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pramonės produkcijos apimtys susitraukė dviem procentais, kai dar rugsėjį fiksuotas 7.5 procento metinis prieaugis.
Tarp Europos sąjungos šalių per metus pramonės produkcija labiausiai smuko Vokietijoje, kur susitraukė net 6.3 procento. Tuo tarpu labiausiai šis rodiklis per minimą laikotarpį paaugo Vengrijoje (6.5 procento) ir Airijoje - 5.9 procento.
Šių metų spalį lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, euro zonoje tarpinių ir kapitalo prekių gamyba smuko po 3.6 procento, energijos - 2.5 procento, tuo tarpu ilgalaikio vartojimo prekių gamyba paaugo 0.9 procento, o kasdieninio vartojimo - 2.7 procento. Europos sąjungoje per šį laikotarpį tarpinių prekių pagaminta trim procentais mažiau, kapitalo prekių - 2.8 procento, o energijos gamyba smuko 2.6 procento, tuo tarpu ilgalaikio vartojimo prekių gamyba pakilo 1.7 procento, o kasdieninio vartojimo - 2.7 procento.
Spalį palyginus su rugsėju, nuosmukis euro zonoje padidėjo nuo 0.1 iki 0.5 procento, kas atitiko lūkesčius, Europos sąjungoje per minimą mėnesį pramonės produkcijos apimtys smuko 0.4 procento, kai rugsėjį dar fiksuotas 0.1 procento prieaugis. Lietuvoje šis rodiklis spalį krito 2.3 procento, kai dar rugsėjį augo 2.2 procento.
Per antrą rudens mėnesį labiausiai pramonės produkcija tarp sąjungos šalių smuktelėjo Danijoje ir Graikijoje - po 2.6 procento, o labiausiai paaugo Portugalijoje (3.1 procento) bei Slovėnijoje, kur ūgtelėjo dviem procentais.
Tuo tarpu kalbant apie metinį pramonės produkcijos apimčių pokytį, Europoje ir toliau eilinį mėnesį iš eilės fiksuotas kritimas. Spalį palyginus su ankstesniu mėnesiu, metinis pramonės nuosmukis euro zonoje padidėjo nuo 1.8 iki 2.2 procento, kai laukta, jog sudarys vidutiniškai 2.3 procento. Europos sąjungoje metinis nuosmukis ūgtelėjo nuo 1.2 iki 1.7 procento, o Lietuvoje taip pat spalį fiksuota, kad palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pramonės produkcijos apimtys susitraukė dviem procentais, kai dar rugsėjį fiksuotas 7.5 procento metinis prieaugis.
Šių metų spalį lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, euro zonoje tarpinių ir kapitalo prekių gamyba smuko po 3.6 procento, energijos - 2.5 procento, tuo tarpu ilgalaikio vartojimo prekių gamyba paaugo 0.9 procento, o kasdieninio vartojimo - 2.7 procento. Europos sąjungoje per šį laikotarpį tarpinių prekių pagaminta trim procentais mažiau, kapitalo prekių - 2.8 procento, o energijos gamyba smuko 2.6 procento, tuo tarpu ilgalaikio vartojimo prekių gamyba pakilo 1.7 procento, o kasdieninio vartojimo - 2.7 procento.