versija spausdinimui
(2)
Per pirmą šių metų vasaros mėnesį tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje smuktelėjo pramonės produkcijos apimtys, tuo tarpu mūsų šalyje fiksuotas didžiausias šio rodiklio prieaugis.
Birželį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje pramonės produkcijos apimtys susitraukė 1.6 procento, kai laukta, jog kris 1.4 procento. Europos sąjungoje šis rodiklis smuktelėjo 1.5 procento. Gegužę atitinkamai veiklos apimtys pramonėje paaugo 0.8 ir 0.9 procento. Tuo tarpu Lietuvoje pramonės produkcija šįkart pakilo 1.8 procento, kai mėnesį prieš tai susitraukė 0.3 procento.
Euro zonoje per pirmą šių metų vasaros mėnesį kapitalo prekių gamyba smuko keturiais procentais, kasdieninio vartojimo prekių sumažėjo 2.8 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1.2 procento, tarpinių prekių - 0.8 procento, o energijos smuko 0.2 procento.
Europos sąjungoje per minimą laikotarpį kapitalo prekių gamyba krito 3.5 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 2.2 procento, ilgalaikio vartojimo - 1.4 procento, tarpinių prekių susitraukė 0.9 procento, o energijos sumažėjo 0.4 procento.
Tarp sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, per pirmą vasaros mėnesį pramonės produkcija labiausiai krito Airijoje (8.8 procento) ir Danijoje (7.6 procento), tuo tarpu labiausiai ūgtelėjo mūsų šalyje ir Maltoje - po 1.8 procento.
Birželį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje metinis pramonės veiklos apimčių nuosmukis padidėjo nuo 0.8 iki 2.6 procento, kai prognozuota, jog jis sieks vidutiniškai tik 1.2 procento. Per visus šių metų mėnesius bendroje valiutos zonoje fiksuotas metinis pramonės produkcijos nuosmukis. Europos sąjungoje birželį pramonės veiklos apimčių nuosmukis siekė 1.9 procento, kai mėnesį prieš tai fiksuotas 0.1 procento prieaugis, o štai Lietuvoje metinis prieaugis ūgtelėjo nuo 1.3 iki 1.6 procento.
Euro zonoje per metus kapitalo prekių gamyba krito 4.4 procento, tarpinių prekių - 2.6 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - vienu procentu, energijos - 0.1 procento, o štai kasdieninio vartojimo prekių gamyba pakilo 0.1 procento. Europos sąjungoje birželį, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, kapitalo prekių gamyba smuko 3.7 procento, tarpinių prekių - dviem procentais, ilgalaikio vartojimo prekių sumažėjo 0.5 procento, o štai kasdieninio vartojimo prekių ir energijos paaugo atitinkamai po 0.2 ir 0.6 procento.
Tarp sąjungos šalių per metus pramonės produkcijos veiklos apimtys labiausiai smuko Vokietijoje (6.2 procento) bei Kroatijoje ir Portugalijoje, kur krito po 5.6 procento. Tuo tarpu sparčiausiai šis rodiklis pakilo Estijoje (7.4 procento) ir Latvijoje (4.4 procento).
Birželį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje pramonės produkcijos apimtys susitraukė 1.6 procento, kai laukta, jog kris 1.4 procento. Europos sąjungoje šis rodiklis smuktelėjo 1.5 procento. Gegužę atitinkamai veiklos apimtys pramonėje paaugo 0.8 ir 0.9 procento. Tuo tarpu Lietuvoje pramonės produkcija šįkart pakilo 1.8 procento, kai mėnesį prieš tai susitraukė 0.3 procento.
Euro zonoje per pirmą šių metų vasaros mėnesį kapitalo prekių gamyba smuko keturiais procentais, kasdieninio vartojimo prekių sumažėjo 2.8 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1.2 procento, tarpinių prekių - 0.8 procento, o energijos smuko 0.2 procento.
Europos sąjungoje per minimą laikotarpį kapitalo prekių gamyba krito 3.5 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 2.2 procento, ilgalaikio vartojimo - 1.4 procento, tarpinių prekių susitraukė 0.9 procento, o energijos sumažėjo 0.4 procento.
Birželį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje metinis pramonės veiklos apimčių nuosmukis padidėjo nuo 0.8 iki 2.6 procento, kai prognozuota, jog jis sieks vidutiniškai tik 1.2 procento. Per visus šių metų mėnesius bendroje valiutos zonoje fiksuotas metinis pramonės produkcijos nuosmukis. Europos sąjungoje birželį pramonės veiklos apimčių nuosmukis siekė 1.9 procento, kai mėnesį prieš tai fiksuotas 0.1 procento prieaugis, o štai Lietuvoje metinis prieaugis ūgtelėjo nuo 1.3 iki 1.6 procento.
Tarp sąjungos šalių per metus pramonės produkcijos veiklos apimtys labiausiai smuko Vokietijoje (6.2 procento) bei Kroatijoje ir Portugalijoje, kur krito po 5.6 procento. Tuo tarpu sparčiausiai šis rodiklis pakilo Estijoje (7.4 procento) ir Latvijoje (4.4 procento).