versija spausdinimui
(0)
Šiandien Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat pranešė, kad remiantis naujausiais duomenimis, vasarį tiek mūsų šalyje, tiek Senajame žemyne bedarbystės lygis nepakito.
Euro zonoje minimą mėnesį bedarbystė siekė 7.8 procento ir išliko mažiausia nuo pat 2008 metų spalio. Ekonomistai taip pat prognozavo, jog ji bus stabili. Europos sąjungoje šis rodiklis sudarė 6.5 procento, kas yra žemiausias lygis nuo pat 2000 metų, kai tokius duomenis imta skelbti. Lietuvoje bedarbystė paskutinį žiemos mėnesį siekė 6.1 procento.
Prieš metus bedarbystė euro zonoje sudarė 8.5 procento, Europos sąjungoje - 7.1 procento, o mūsų šalyje siekė 6.5 procento.
Per antrą šių metų mėnesį darbo Europos sąjungoje neturėjo 16.012 mln. asmenų, iš kurių 12.73 mln. euro zonoje, o Lietuvoje bedarbių skaičius siekė 89 tūkstančius. Palyginus su sausiu, bedarbių mūsų šalyje sumažėjo vienu tūkstančiu, euro zonoje - 77 tūkstančiais, o Europos sąjungoje - 102 tūkstančiais. Tuo tarpu per metus darbo neturinčių asmenų euro zonoje sumažėjo 1.169 mln., sąjungoje - 1.469 mln., o Lietuvoje bedarbių skaičius krito šešiais tūkstančiais.
Tarp Europos sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, mažiausia bedarbystė vasarį buvo Čekijoje (1.9 procento) ir Vokietijoje (3.1 procento), o didžiausia - Graikijoje (18 procentų) ir Ispanijoje (13.9 procento).
Per metus bedarbystė smuktelėjo visose sąjungos šalyse išskyrus Daniją ir Austriją, kur ji nepakito. Didžiausias kritimas per minimą laikotarpį fiksuotas Graikijoje (nuo 20.8 procento iki 18 procentų), Kipre (nuo 9.4 iki 7.1 procento) bei Ispanijoje, kur bedarbystė smuktelėjo nuo 16.2 iki 13.9 procento.
Kalbant apie jaunimo bedarbystės lygį, tai jis vasarį palyginus su sausiu, euro zonoje smuktelėjo nuo 16.2 iki 16.1 procento, Europos sąjungoje - nuo 14.7 iki 14.6 procento, o Lietuvoje nepakito ir siekė 11.1 procento. Prieš metus šis rodiklis sudarė atitinkamai 17.7, 15.7 ir 12.8 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, tarp Europos sąjungos šalių vasarį mažiausia jaunimo bedarbystė buvo Vokietijoje (5.6 procento) ir Čekijoje (6 procentai), o didžiausia - Graikijoje (39.5 procento), Italijoje (32.8 procento) ir Ispanijoje, kur ji sudarė 32.4 procento.
Euro zonoje minimą mėnesį bedarbystė siekė 7.8 procento ir išliko mažiausia nuo pat 2008 metų spalio. Ekonomistai taip pat prognozavo, jog ji bus stabili. Europos sąjungoje šis rodiklis sudarė 6.5 procento, kas yra žemiausias lygis nuo pat 2000 metų, kai tokius duomenis imta skelbti. Lietuvoje bedarbystė paskutinį žiemos mėnesį siekė 6.1 procento.
Prieš metus bedarbystė euro zonoje sudarė 8.5 procento, Europos sąjungoje - 7.1 procento, o mūsų šalyje siekė 6.5 procento.
Per antrą šių metų mėnesį darbo Europos sąjungoje neturėjo 16.012 mln. asmenų, iš kurių 12.73 mln. euro zonoje, o Lietuvoje bedarbių skaičius siekė 89 tūkstančius. Palyginus su sausiu, bedarbių mūsų šalyje sumažėjo vienu tūkstančiu, euro zonoje - 77 tūkstančiais, o Europos sąjungoje - 102 tūkstančiais. Tuo tarpu per metus darbo neturinčių asmenų euro zonoje sumažėjo 1.169 mln., sąjungoje - 1.469 mln., o Lietuvoje bedarbių skaičius krito šešiais tūkstančiais.
Tarp Europos sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, mažiausia bedarbystė vasarį buvo Čekijoje (1.9 procento) ir Vokietijoje (3.1 procento), o didžiausia - Graikijoje (18 procentų) ir Ispanijoje (13.9 procento).
Kalbant apie jaunimo bedarbystės lygį, tai jis vasarį palyginus su sausiu, euro zonoje smuktelėjo nuo 16.2 iki 16.1 procento, Europos sąjungoje - nuo 14.7 iki 14.6 procento, o Lietuvoje nepakito ir siekė 11.1 procento. Prieš metus šis rodiklis sudarė atitinkamai 17.7, 15.7 ir 12.8 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, tarp Europos sąjungos šalių vasarį mažiausia jaunimo bedarbystė buvo Vokietijoje (5.6 procento) ir Čekijoje (6 procentai), o didžiausia - Graikijoje (39.5 procento), Italijoje (32.8 procento) ir Ispanijoje, kur ji sudarė 32.4 procento.