versija spausdinimui
(3)
Amerikos viešoji skola pakilo virš dvidešimt dviejų trilijonų dolerių, kas tuo pačiu reiškia, kad buvo pasiektas naujas rekordinis jos lygis. Per pastaruosius dešimt metų šios šalies skola pašoko dešimt trilijonų dolerių.
Remiantis Iždo departamento duomenimis, JAV valstybės skola jau siekia 22,013 trilijono dolerių. Valdžios institucijų turima skolos dalis sudaro 5,856 trilijono dolerių, o kiti subjektai, t.y. vietiniai ir užsienio instituciniai bei individualūs investuotojai turi įsigiję Amerikos skolos vertybinių popierių už 16,157 trilijono dolerių.
Dvidešimt vieno trilijono dolerių skolos lygis buvo viršytas praėjusių metų kovo mėnesį. Žinoma, Amerikos viešoji skola auga ne vienodu tempu. 2014 metų gruodį buvo viršytas aštuoniolikos trilijonų dolerių lygis, 2016 metų vasarį peržengtas devyniolikos trilijonų lygis, o apie dvidešimties trilijonų dolerių viršijimą buvo pranešta 2017 metų rugsėjį.
Palyginimui, dar 1979 metų pabaigoje JAV viešoji skola nesiekė nei vieno trilijono dolerių. Po dešimties metų ji jau sudarė tris trilijonus dolerių, 1999 metais - 5,6 trilijono dolerių, o dar po dešimties metų siekė 11,9 trilijono dolerių.
Nuo Donald Trump inauguracijos Amerikos prezidentu, t.y. nuo 2017 metų sausio dvidešimtos dienos, šios valstybės skola ūgtelėjo 2,07 trilijono dolerių arba 10,3 procento. Palyginimui, kai 2009 metų sausio 20 dieną Barack Obama pradėjo eiti JAV prezidento pareigas, šios šalies viešosios skolos vertė siekė 10,6 trilijono dolerių ir kito to momento, kai šias pareigas perėmė dabartinis vadovas, nominaliąja verte skola padidėjo 9,32 trilijono dolerių arba 87,7 procento. Savo ruožtu per George W. Bush prezidentavimą skola pakilo 4,89 trilijono dolerių arba 85,5 procento, kai per visų ankstesnių prezidentų kadencijas šis rodiklis ūgtelėjo tik 5,72 trilijono dolerių.
Šiuo metu JAV viešoji skola jau sudaro 105 procentus šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės. Praeityje šis rodiklis tokiame lygyje buvo tik Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu. Dabar šios valstybės skola išsipūtė iki įspūdingo lygio taikos ir ekonominės gerovės laikotarpiu.
Tačiau tuo pačiu metu ne tik gerokai padidėjo Amerikos skola, bet dramatiškai krito šios valstybės valiutos dolerio perkamoji galia. Remiantis vartotojų kainų indekso rodikliu, galima apskaičiuoti, kad 1913 metais vienas doleris turėjo perkamąją galią, palyginamą su šiandienos 25 doleriais.
Remiantis Iždo departamento duomenimis, JAV valstybės skola jau siekia 22,013 trilijono dolerių. Valdžios institucijų turima skolos dalis sudaro 5,856 trilijono dolerių, o kiti subjektai, t.y. vietiniai ir užsienio instituciniai bei individualūs investuotojai turi įsigiję Amerikos skolos vertybinių popierių už 16,157 trilijono dolerių.
Dvidešimt vieno trilijono dolerių skolos lygis buvo viršytas praėjusių metų kovo mėnesį. Žinoma, Amerikos viešoji skola auga ne vienodu tempu. 2014 metų gruodį buvo viršytas aštuoniolikos trilijonų dolerių lygis, 2016 metų vasarį peržengtas devyniolikos trilijonų lygis, o apie dvidešimties trilijonų dolerių viršijimą buvo pranešta 2017 metų rugsėjį.
Palyginimui, dar 1979 metų pabaigoje JAV viešoji skola nesiekė nei vieno trilijono dolerių. Po dešimties metų ji jau sudarė tris trilijonus dolerių, 1999 metais - 5,6 trilijono dolerių, o dar po dešimties metų siekė 11,9 trilijono dolerių.
Nuo Donald Trump inauguracijos Amerikos prezidentu, t.y. nuo 2017 metų sausio dvidešimtos dienos, šios valstybės skola ūgtelėjo 2,07 trilijono dolerių arba 10,3 procento. Palyginimui, kai 2009 metų sausio 20 dieną Barack Obama pradėjo eiti JAV prezidento pareigas, šios šalies viešosios skolos vertė siekė 10,6 trilijono dolerių ir kito to momento, kai šias pareigas perėmė dabartinis vadovas, nominaliąja verte skola padidėjo 9,32 trilijono dolerių arba 87,7 procento. Savo ruožtu per George W. Bush prezidentavimą skola pakilo 4,89 trilijono dolerių arba 85,5 procento, kai per visų ankstesnių prezidentų kadencijas šis rodiklis ūgtelėjo tik 5,72 trilijono dolerių.
Šiuo metu JAV viešoji skola jau sudaro 105 procentus šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės. Praeityje šis rodiklis tokiame lygyje buvo tik Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu. Dabar šios valstybės skola išsipūtė iki įspūdingo lygio taikos ir ekonominės gerovės laikotarpiu.
Tačiau tuo pačiu metu ne tik gerokai padidėjo Amerikos skola, bet dramatiškai krito šios valstybės valiutos dolerio perkamoji galia. Remiantis vartotojų kainų indekso rodikliu, galima apskaičiuoti, kad 1913 metais vienas doleris turėjo perkamąją galią, palyginamą su šiandienos 25 doleriais.
