versija spausdinimui
(0)
Europos Centrinis bankas net ir pasibaigus turto įsigijimo programai ir toliau rems Senojo žemyno ekonomiką, pareiškė pagrindinis šio banko ekonomistas Peter Praet.
Jo nuomone, planas apriboti obligacijų pirkimą šių metų pabaigoje - tai nėra atsitraukimas nuo pritaikomos pinigų politikos. Be to, vis dar reikalinga didelė paskata infliacijos augimo laikymui.
„Didelė įsigytų aktyvų vertė ir su jais susijusi reinvesticija, taip pat stiprūs su palūkanų normų didinimu susiję lūkesčiai, ir toliau bus būtini pinigų politikos skatinimo veiksniai“ - sakė Peter Praet bei pridėjo, kad visi ECB rankose esantys politiniai instrumentai gali būti koreguojami taip, kad infliacija tvariu būdu pereitų į numatytą tikslą.
Susilpnėjusios euro zonos ekonomikos augimo perspektyvos gali turėti įtakos sprendimams, kurie turi būti priimti Europos Centrinio banko atstovų posėdyje, kuris numatytas gruodžio tryliktą dieną. Dar visai neseniai laukta, jog euro zonoje nutraukus aktyvų supirkimą tuo pačiu bus nuosekliai judama link monetarinės politikos griežtinimo.
Tuo tarpu per praėjusį ketvirtį bendros valiutos zonos ekonomika paaugo lėčiausiai per pastaruosius ketverius metus, be to, tikėtina, jog Vokietijos ekonomika, kuri yra didžiausia regione, apskritai smuktelėjo.
Europos Centrinio banko vyriausiasis ekonomistas Peter Praet teigė, kad sulėtėjimas atsispindi pasaulinės dinamikos praradimą, o vidaus paklausa išlieka tvirta, tuo tarpu nuotaikų rodikliai yra teritorijoje, kuri lemia vystymąsi. Šis esminis ekonomikos pajėgumas suteikia monetarinės politikos vykdytojams viltį, jog metinė infliacija juda link tikslinio dviejų procentų arba artimo šiam lygio.
Jo nuomone, planas apriboti obligacijų pirkimą šių metų pabaigoje - tai nėra atsitraukimas nuo pritaikomos pinigų politikos. Be to, vis dar reikalinga didelė paskata infliacijos augimo laikymui.
„Didelė įsigytų aktyvų vertė ir su jais susijusi reinvesticija, taip pat stiprūs su palūkanų normų didinimu susiję lūkesčiai, ir toliau bus būtini pinigų politikos skatinimo veiksniai“ - sakė Peter Praet bei pridėjo, kad visi ECB rankose esantys politiniai instrumentai gali būti koreguojami taip, kad infliacija tvariu būdu pereitų į numatytą tikslą.
Susilpnėjusios euro zonos ekonomikos augimo perspektyvos gali turėti įtakos sprendimams, kurie turi būti priimti Europos Centrinio banko atstovų posėdyje, kuris numatytas gruodžio tryliktą dieną. Dar visai neseniai laukta, jog euro zonoje nutraukus aktyvų supirkimą tuo pačiu bus nuosekliai judama link monetarinės politikos griežtinimo.
Tuo tarpu per praėjusį ketvirtį bendros valiutos zonos ekonomika paaugo lėčiausiai per pastaruosius ketverius metus, be to, tikėtina, jog Vokietijos ekonomika, kuri yra didžiausia regione, apskritai smuktelėjo.
Europos Centrinio banko vyriausiasis ekonomistas Peter Praet teigė, kad sulėtėjimas atsispindi pasaulinės dinamikos praradimą, o vidaus paklausa išlieka tvirta, tuo tarpu nuotaikų rodikliai yra teritorijoje, kuri lemia vystymąsi. Šis esminis ekonomikos pajėgumas suteikia monetarinės politikos vykdytojams viltį, jog metinė infliacija juda link tikslinio dviejų procentų arba artimo šiam lygio.