
Šios šalies ekonomika paaugo 4,2 procento, kas atitiko lūkesčius, ir tą prieaugį, apie kurį skelbta po antrojo perskaičiavimo. Priminsime, kad per pirmą šių metų ketvirtį didžiausia pasaulyje ekonomika paaugo tik 2,2 procento.
Kaip įprasta, labiausiai prie Amerikos ekonomikos augimo prisidėjo padidėjusios amerikiečių vartojimo išlaidos, kurios sukuria net apie septyniasdešimt procentų šalies bendrojo vidaus produkto vertės. Jų teigiamas indėlis siekė 2,57 procentinio punkto, kai anksčiau skelbta, jog sudarė 2,55 procentinio punkto. Minimas rodiklis ūgtelėjo 3,8 procento, kas atitiko lūkesčius ir prieš tai skelbtą prieaugį.
Paaiškėjo, jog verslo atsargų pokyčio neigiamas poveikis bendrojo vidaus produkto prieaugiui buvo didesnis nei anksčiau manyta ir siekė 1,17 procentinio punkto, o ne 0,97 procentinio punkto.
Per praėjusį ketvirtį grynojo eksporto teigiamas poveikis bendrojo vidaus produkto pokyčiui buvo dar didesnis ir siekė 1,22 procentinio punkto, kai anksčiau skelbta, jog sudarė 1,17 procentinio punkto.

Investicijos į gyvenamųjų namų statybą vėl krito, šįkart 1,3 procento, nors anksčiau manyta, jog sumažėjo 1,6 procento. Tai nutiko jau ketvirtą ketvirtį per pastaruosius penkis ketvirčius.
Amerikos valdžios išlaidos paaugo labiau, t.y. ūgtelėjo ne 2,3 procento, o 2,5 procento. Labiausiai prie to prisidėjo padidėjusios išlaidos gynybai, kurios pakilo labiausiai nuo pat 2009 metų.
Remiantis Bloomberg atlikta ekonomistų apklausa, per trečią šių metų ketvirtį didžiausia pasaulyje ekonomika paaugo trimis procentais.