versija spausdinimui
(0)
Lietuvos Statistikos departamentas paskelbė šviežius mažmeninės prekybos apyvartų rezultatus. Šie rodikliai padeda operatyviai stebėti šalies gyventojų vartojimo – vienos kertinių šalies BVP plėtrą palaikančių kolonų - kitimą.
Statistiniais duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (palyginamosiomis kainomis) gegužės mėn. stiebėsi 5,9 proc. palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Sparčiai augo mažmeninės prekybos ne maisto prekėmis apyvartos, jos per metus šoktelėjo 5,1 proc., ypač intensyvi buvo ir prekyba degalais.
Maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonių apyvarta taipogi jau šeštą mėnesį iš eilės demonstruoja išskirtinį metinį augimą. Gegužę ji, atmetus kainų įtaką, per metus padidėjo net 7,2 proc. Tai savotiškas lakmuso popierėlis, parodantis, kad gyventojai netaupo, yra linkę vis daugiau lėšų skirti ne pirmo būtinumo prekėms bei paslaugoms.
Tokie duomenys nestebina. Daugiau vartoti namų ūkiai Lietuvoje gali sau leisti dėl palankios terpės darbo rinkoje: sveiki užimtumo rodikliai ir sparčiausiai nuo prieškrizinių laikų kylantys atlyginimai gerokai lenkia infliaciją ir gerina gyventojų perkamąją galią. Pirmąjį šių metų ketvirtį bruto darbo užmokestis vidutiniškai šalyje ūgtelėjo net 9,5 proc., atlyginimai kilo praktiškai visose ekonominėse veiklose, ypač IT ir ryšių, nekilnojamojo turto, įvairių paslaugų, prekybos ir profesinės, mokslinės ir techninės veiklos segmentuose. Emigracijos ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumo įbauginti darbdaviai, priversti dosniau kelti atlyginimus, ypač kai infliacija vis dar išlieka viena aukščiausių ES.
Vis tik vertinant namų ūkių vartojimo perspektyvas, laikomės itin atsargaus optimizmo. Gyventojų ūpą vartoti ir toliau palaikys darbo rinkoje užprogramuotas tolesnis atlyginimų didėjimas. Tačiau vartotojų elgsenai ilgainiui neigiamos įtakos turės nerimas dėl padidėjusio išorės neapibrėžtumo ir galimų to atgarsių Lietuvos ūkio raidai.
Įsiplieskę prekybos karai ir kategoriška didžiųjų galių priešprieša jaukia makroekonominę terpę pasaulio ūkio raidai, didėjantis neapibrėžtumas keičia verslo lūkesčius, koreguojami į atsargesnius investiciniai bei plėtros planai.
Vartotojai taipogi neapibrėžtumo aplinkybėmis tampa atsargesni, yra linkę atsisakyti nebūtinųjų prekių ir paslaugų vartojimo, atidėti neribotam laikui stambius pirkinius bei atliekamomis lėšomis kaupti finansinę pagalvę. Tarptautinis apsišaudymas muitais gali reikšmingai paveikti tiek ES, tiek Lietuvos perspektyvą, o mus – jau rudenį gali teikti apkarpyti Lietuvos ūkio plėtros prognozę. (Šiuo metu Luminor prognozuoja 3,3 proc. BVP augimą šiais ir 3 proc. – ateinančiais metais).
Indrė Genytė-Pikčienė
Vyriausioji analitikė
Ekonominių tyrimų departamentas
Statistiniais duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (palyginamosiomis kainomis) gegužės mėn. stiebėsi 5,9 proc. palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Sparčiai augo mažmeninės prekybos ne maisto prekėmis apyvartos, jos per metus šoktelėjo 5,1 proc., ypač intensyvi buvo ir prekyba degalais.
Maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonių apyvarta taipogi jau šeštą mėnesį iš eilės demonstruoja išskirtinį metinį augimą. Gegužę ji, atmetus kainų įtaką, per metus padidėjo net 7,2 proc. Tai savotiškas lakmuso popierėlis, parodantis, kad gyventojai netaupo, yra linkę vis daugiau lėšų skirti ne pirmo būtinumo prekėms bei paslaugoms.
Tokie duomenys nestebina. Daugiau vartoti namų ūkiai Lietuvoje gali sau leisti dėl palankios terpės darbo rinkoje: sveiki užimtumo rodikliai ir sparčiausiai nuo prieškrizinių laikų kylantys atlyginimai gerokai lenkia infliaciją ir gerina gyventojų perkamąją galią. Pirmąjį šių metų ketvirtį bruto darbo užmokestis vidutiniškai šalyje ūgtelėjo net 9,5 proc., atlyginimai kilo praktiškai visose ekonominėse veiklose, ypač IT ir ryšių, nekilnojamojo turto, įvairių paslaugų, prekybos ir profesinės, mokslinės ir techninės veiklos segmentuose. Emigracijos ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumo įbauginti darbdaviai, priversti dosniau kelti atlyginimus, ypač kai infliacija vis dar išlieka viena aukščiausių ES.
Vis tik vertinant namų ūkių vartojimo perspektyvas, laikomės itin atsargaus optimizmo. Gyventojų ūpą vartoti ir toliau palaikys darbo rinkoje užprogramuotas tolesnis atlyginimų didėjimas. Tačiau vartotojų elgsenai ilgainiui neigiamos įtakos turės nerimas dėl padidėjusio išorės neapibrėžtumo ir galimų to atgarsių Lietuvos ūkio raidai.
Įsiplieskę prekybos karai ir kategoriška didžiųjų galių priešprieša jaukia makroekonominę terpę pasaulio ūkio raidai, didėjantis neapibrėžtumas keičia verslo lūkesčius, koreguojami į atsargesnius investiciniai bei plėtros planai.
Vartotojai taipogi neapibrėžtumo aplinkybėmis tampa atsargesni, yra linkę atsisakyti nebūtinųjų prekių ir paslaugų vartojimo, atidėti neribotam laikui stambius pirkinius bei atliekamomis lėšomis kaupti finansinę pagalvę. Tarptautinis apsišaudymas muitais gali reikšmingai paveikti tiek ES, tiek Lietuvos perspektyvą, o mus – jau rudenį gali teikti apkarpyti Lietuvos ūkio plėtros prognozę. (Šiuo metu Luminor prognozuoja 3,3 proc. BVP augimą šiais ir 3 proc. – ateinančiais metais).
Indrė Genytė-Pikčienė
Vyriausioji analitikė
Ekonominių tyrimų departamentas