Buvęs Amerikos iždo sekretorius Lawrence Summers perspėjo, kad išsivysčiusios šalys yra nepakankamai pasirengusios kitam ekonomikos nuosmukiui, o centriniai bankai turėtų būti atsargūs ir nedidinti palūkanų normas tik tam, kad kontroliuoti infliaciją.
„Svarbiausias pinigų politikos klausimas iki krizės sukūrimo buvo infliacijos vengimas, o dabar jis jau nebėra pats svarbiausias dalykas. Dabar tai yra sveiko augimo išlaikymas ir visiško užimtumo pasiekimas“ - tikino jis.
Amerikos monetarinės politikos vykdytojai jau ėmė mažinti buvusį neįprastai didelį paramos lygį, kuris buvo skirtas palaikyti ekonomiką krizės laikotarpiu.
Paklaustas apie tai, kad kai kurie sako, jog ekonomika atsigavo po finansų krizės, Lawrence Summers sakė, kad tai didžiulė paskata - įskaitant fiskalinį impulsą ir nesubalansuotą augimą akcijų rinkoje, nustelbė tikrą vaizdą ekonomikoje.
„Galbūt, jei bus išlaikyta santykinai ekspansinė pinigų politika ir fiskalinė politika tradiciškai bus nepagalvota, teigiama ekonomikos tendencija gali tęstis tam tikrą laiką. Tačiau mes gyvename labai trapioje ir jautrioje ekonomikoje“ - teigė jis.
Praėjusią savaitę Amerikos Centrinis bankas dar labiau padidino savo bazinę palūkanų normą, bei pranešė, kad sparčiau nei anksčiau manyta toliau griežtins savo vykdomą politiką. Tuo tarpu Europos Centrinis bankas paskelbė, kad sumažins savo aktyvų supirkimo programos mėnesinę vertę bei tuo pačiu ruošiasi ją nutraukti.
Nors dabar daugelis Centrinių bankų siekia labiau normalesnės politikos, tačiau Lawrence Summers tvirtina, kad ko gero iki kitos recesijos palūkanų normos nesugrįš į istoriškai įprastą lygį. Tai reiškia, kad jie negalės reaguoti su jėgos lygiu, reikalingu veiksmingai išspręsti šią problemą. Jis paragino Centrinius bankus papildyti ir sustiprinti savo standartinius įgaliojimus siekiant stabilizuoti kainas, laikantis didžiausio visiško užimtumo lygio.
„Nutinka recesijos ir sulėtėjimas. Kai tai nutinka, įprastas sprendimas yra sumažinti palūkanų normas 500 bazinių punktų, tačiau šįkart tam nebus erdvės“ - reziumavo jis.
„Svarbiausias pinigų politikos klausimas iki krizės sukūrimo buvo infliacijos vengimas, o dabar jis jau nebėra pats svarbiausias dalykas. Dabar tai yra sveiko augimo išlaikymas ir visiško užimtumo pasiekimas“ - tikino jis.
Amerikos monetarinės politikos vykdytojai jau ėmė mažinti buvusį neįprastai didelį paramos lygį, kuris buvo skirtas palaikyti ekonomiką krizės laikotarpiu.
Paklaustas apie tai, kad kai kurie sako, jog ekonomika atsigavo po finansų krizės, Lawrence Summers sakė, kad tai didžiulė paskata - įskaitant fiskalinį impulsą ir nesubalansuotą augimą akcijų rinkoje, nustelbė tikrą vaizdą ekonomikoje.
„Galbūt, jei bus išlaikyta santykinai ekspansinė pinigų politika ir fiskalinė politika tradiciškai bus nepagalvota, teigiama ekonomikos tendencija gali tęstis tam tikrą laiką. Tačiau mes gyvename labai trapioje ir jautrioje ekonomikoje“ - teigė jis.
Praėjusią savaitę Amerikos Centrinis bankas dar labiau padidino savo bazinę palūkanų normą, bei pranešė, kad sparčiau nei anksčiau manyta toliau griežtins savo vykdomą politiką. Tuo tarpu Europos Centrinis bankas paskelbė, kad sumažins savo aktyvų supirkimo programos mėnesinę vertę bei tuo pačiu ruošiasi ją nutraukti.
Nors dabar daugelis Centrinių bankų siekia labiau normalesnės politikos, tačiau Lawrence Summers tvirtina, kad ko gero iki kitos recesijos palūkanų normos nesugrįš į istoriškai įprastą lygį. Tai reiškia, kad jie negalės reaguoti su jėgos lygiu, reikalingu veiksmingai išspręsti šią problemą. Jis paragino Centrinius bankus papildyti ir sustiprinti savo standartinius įgaliojimus siekiant stabilizuoti kainas, laikantis didžiausio visiško užimtumo lygio.
„Nutinka recesijos ir sulėtėjimas. Kai tai nutinka, įprastas sprendimas yra sumažinti palūkanų normas 500 bazinių punktų, tačiau šįkart tam nebus erdvės“ - reziumavo jis.