versija spausdinimui
(0)
Europos akcijų indeksai antradienį nerado vieningos krypties, regiono investuotojams vertinant kompanijų pirmojo ketvirčio rezultatus. Vokietijos DAX krito -0,17 proc., Stoxx Europe 600 -0,02 proc., o Britanijos FTSE 100 augo +0,36 proc. Tuo metu atsinaujinęs nerimas dėl augančių JAV obligacijų pajamingumų skatino išpardavimus Amerikos biržose (Dow Jones -1,74 proc., S&P 500 -1,34 proc.).
Švedijos „Swedbank AB“ vakar paskelbė, kad pirmąjį šių metų ketvirtį sugebėjo didinti paskolų apimtis privatiems bei verslo klientams, o per pirmus tris šių metų mėnesius lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai +0,8 proc. augę pajamos bei +9,3 proc. stiebęsis pelnas sugebėjo pranokti aukščiausius analitikų lūkesčius. Pranešimo metu, banko vykdančioji vadovė pasidžiaugė gera kredito kokybe visose banko namų rinkose, bei labai stipriais skolinimo rezultatais metų pradžioje. Vis dėl to, vadovė neabejoja, kad korekciją išgyvenanti Švedijos nekilnojamojo turto rinka, kuri pernai užfiksavo netvarų 7,5 proc. augimą, šiais metais bus dėmesio centre ir neigiamai paveiks skolinimosi apimtis šalyje. Pranešimo metu taip pat nerimauta dėl naujų finansinių startuolių atėjimo į finansų rinką, tačiau banko vadovė teigiamai įvertino tai, kad pirmąjį ketvirtį „Swedbank“ sugebėjo išlaikyti stabilią 24 proc. rinkos dalį Švedijoje. 8 sesijas iš eilės augusi „Swedbank“ akcijų kaina vakarykštės prekybos metu krito -0,71 proc.
JAV 10 metų obligacijų pajamingumas vakar po 7 iš eilės sesijas trukusio augimo pasiekė 3 proc. ribą, bei užfiksavo aukščiausią rezultatą nuo 2013 m. gruodžio. Rinkos nerimauja, kad dėl JAV importo tarifų, OPEC vykdomo naftos gavybos apimčių mažinimo bei sankcijų Rusijos oligarchams augančios žaliavų kainos paskatins globalesnius kainų augimus ir siekia įvertinti galimo spartesnio pasaulio centrinių bankų palūkanų normų kėlimo tikimybę. Prekybos konflikto tarp JAV bei Kinijos fone savaitės pradžioje teigiamų naujienų sulaukta iš JAV Iždo Sekretoriaus S. Mnuchino, kuris pranešė, kad artimiausiu metu keliaus į Kiniją vesti prekybos derybų dėl abiejų šalių tarpusavio prekybos santykių. Produktyvių derybų šiomis dienomis laukiama ir Amerikoje, kur trijų dienų vizitą vakar pradėjo Prancūzijos prezidentas. Geriausius santykius iš visų Europos lyderių su D. Trumpu užmezgęs E. Macronas vizito metu aptars gynybos klausimus bei diskutuos apie JAV ir Europos Sąjungos prekybos santykius, kurie suprastėjo prieš porą mėnesių D. Trumpui patvirtinus importo tarifus į JAV atgabenamoms žaliavoms. Vakar vykusio susitikimo metu E. Macronas bei D. Trumpas pareiškė sieksiantys naujo susitarimo su Iranu, kuris leistų apriboti jo balistinių raketų bei branduolinio ginklo programas ir įsitraukimą į regioninius konfliktus. Po to, kai baigsis E. Macrono vizitas, JAV bus laukiama Vokietijos kanclerės A. Merkel, kuri sieks aptarti besiplieskiantį prekybos karą.
Dėl draudimo atsiskaitinėti JAV doleriais mėnesio pradžioje dviejų trečdalių savo vertės netekusi Rusijos „United Co. Rusal“ per pastarąsias dvi sesijas augo 50 proc. ir atgavo ketvirtadalį prarastos vertės, po to kai JAV Iždo departamentas pirmadienį paskelbė, kad sumažins sankcijų naštą kompanijai, jeigu jos vadovas, Rusijos oligarchas Olegas Deripaska atsisakys įmonės valdymo kontrolės. Išplatintame pranešime Iždo departamentas taip pat paskelbė, kad suteikia 5 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, per kurį sankcijų įgyvendinime dalyvaujančios kompanijos turi galimybę nutraukti ryšius su „Rusal“. Svarstymų dėl sankcijų švelninimo imtasi po to, kai praėjusią savaitę Vokietijos metalurgijos pramonės lobistai kreipėsi su prašymu dėl sankcijų „Rusal“ sušvelninimo, argumentuodami tuo, kad susidariusi situacija privers užsidaryti kaikuriuos šalies metalurgijos atstovus, o automobilių pramonė susidurs su žaliavų trūkumo problema. Rinkoje buvo pasirodę spekuliacijų, kad Rusijos valdžia gali gelbėti „Rusal“ nuo bankroto ją nacionalizuodama, tačiau šalies finansų ministras A. Siluanovas penktadienį vykusio pranešimo metu paneigė tokius gandus. Po naujienų paskelbimo savaitės pradžioje, aliuminio kaina nuo pasiektų 7 metų aukštumų krito 10 proc., o paladžio traukėsi kiek daugiau nei 7 proc.
Azijos rinkos šiandien ryte judėjo žemyn, regione nerimaujant dėl augančio JAV obligacijų pajamingumo. 08:02 val. Japonijos NIKKEI 225 fiksavo -0,35 proc. kritimą, Kinijos CSI 300 traukėsi -0,29 proc., o Pietų Korėjos KOSPI -0,99 proc.
Valiutų rinkos
EUR/USD kursas trečią iš eilės sesiją nenutolsta nuo 1,22 ribos, ir šiandien ryte 08:07 val. laikėsi ties 1,2215 lygiu, rinkai ruošiantis rytoj vyksiančiam ECB susitikimui. Analitikai teigia, kad ECB gali sureaguoti į pastaruoju metu lūkesčių neatitikusius regiono makroekonominius rodiklius, bei pasistengti susilpninti euro kursą, tačiau šių metų EUR/USD tendencija išlieka teigiama. Neabejojama, kad rytoj vyksiančio susirinkimo metu ECB nesiims monetarinės politikos griežtinimo.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos vertybinių popierių biržoje antradienį buvo sugeneruota 1,455 mln. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas krito -0,16 proc., Rygos -0,25 proc., o Talino -0,27 proc. Mažėjantis likvidumas pozicijoje trečią iš eilės sesiją tirpdė „Šiaulių banko“ akcijos kainą, kuri vakar traukėsi -0,37 proc. iki 0,536 Eur lygio.
„LHV Group“ vakar prieš prekybos sesiją paskelbė praėjusio ketvirčio veiklos rezultatus: grynasis banko pelnas lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai traukėsi ketvirtadaliu iki 4,256 mln. Eur, o tuo tarpu paskolų portfelis stiebėsi +12 proc. iki 766 mln. Eur. Komentuodamas rezultatus banko vykdantysis vadovas teigiamai įvertino klientų skaičiaus augimą, solidžią ekonominę aplinką, bei stiprią šalies kredito rinką. „LHV“ akcijos kaina vakarykštės prekybos metu augo +0,45 proc. iki 11,15 Eur ribos, investuotojams sugeneruojant 20 tūkst. Eur apyvartą.
Švedijos „Swedbank AB“ vakar paskelbė, kad pirmąjį šių metų ketvirtį sugebėjo didinti paskolų apimtis privatiems bei verslo klientams, o per pirmus tris šių metų mėnesius lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai +0,8 proc. augę pajamos bei +9,3 proc. stiebęsis pelnas sugebėjo pranokti aukščiausius analitikų lūkesčius. Pranešimo metu, banko vykdančioji vadovė pasidžiaugė gera kredito kokybe visose banko namų rinkose, bei labai stipriais skolinimo rezultatais metų pradžioje. Vis dėl to, vadovė neabejoja, kad korekciją išgyvenanti Švedijos nekilnojamojo turto rinka, kuri pernai užfiksavo netvarų 7,5 proc. augimą, šiais metais bus dėmesio centre ir neigiamai paveiks skolinimosi apimtis šalyje. Pranešimo metu taip pat nerimauta dėl naujų finansinių startuolių atėjimo į finansų rinką, tačiau banko vadovė teigiamai įvertino tai, kad pirmąjį ketvirtį „Swedbank“ sugebėjo išlaikyti stabilią 24 proc. rinkos dalį Švedijoje. 8 sesijas iš eilės augusi „Swedbank“ akcijų kaina vakarykštės prekybos metu krito -0,71 proc.
JAV 10 metų obligacijų pajamingumas vakar po 7 iš eilės sesijas trukusio augimo pasiekė 3 proc. ribą, bei užfiksavo aukščiausią rezultatą nuo 2013 m. gruodžio. Rinkos nerimauja, kad dėl JAV importo tarifų, OPEC vykdomo naftos gavybos apimčių mažinimo bei sankcijų Rusijos oligarchams augančios žaliavų kainos paskatins globalesnius kainų augimus ir siekia įvertinti galimo spartesnio pasaulio centrinių bankų palūkanų normų kėlimo tikimybę. Prekybos konflikto tarp JAV bei Kinijos fone savaitės pradžioje teigiamų naujienų sulaukta iš JAV Iždo Sekretoriaus S. Mnuchino, kuris pranešė, kad artimiausiu metu keliaus į Kiniją vesti prekybos derybų dėl abiejų šalių tarpusavio prekybos santykių. Produktyvių derybų šiomis dienomis laukiama ir Amerikoje, kur trijų dienų vizitą vakar pradėjo Prancūzijos prezidentas. Geriausius santykius iš visų Europos lyderių su D. Trumpu užmezgęs E. Macronas vizito metu aptars gynybos klausimus bei diskutuos apie JAV ir Europos Sąjungos prekybos santykius, kurie suprastėjo prieš porą mėnesių D. Trumpui patvirtinus importo tarifus į JAV atgabenamoms žaliavoms. Vakar vykusio susitikimo metu E. Macronas bei D. Trumpas pareiškė sieksiantys naujo susitarimo su Iranu, kuris leistų apriboti jo balistinių raketų bei branduolinio ginklo programas ir įsitraukimą į regioninius konfliktus. Po to, kai baigsis E. Macrono vizitas, JAV bus laukiama Vokietijos kanclerės A. Merkel, kuri sieks aptarti besiplieskiantį prekybos karą.
Dėl draudimo atsiskaitinėti JAV doleriais mėnesio pradžioje dviejų trečdalių savo vertės netekusi Rusijos „United Co. Rusal“ per pastarąsias dvi sesijas augo 50 proc. ir atgavo ketvirtadalį prarastos vertės, po to kai JAV Iždo departamentas pirmadienį paskelbė, kad sumažins sankcijų naštą kompanijai, jeigu jos vadovas, Rusijos oligarchas Olegas Deripaska atsisakys įmonės valdymo kontrolės. Išplatintame pranešime Iždo departamentas taip pat paskelbė, kad suteikia 5 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, per kurį sankcijų įgyvendinime dalyvaujančios kompanijos turi galimybę nutraukti ryšius su „Rusal“. Svarstymų dėl sankcijų švelninimo imtasi po to, kai praėjusią savaitę Vokietijos metalurgijos pramonės lobistai kreipėsi su prašymu dėl sankcijų „Rusal“ sušvelninimo, argumentuodami tuo, kad susidariusi situacija privers užsidaryti kaikuriuos šalies metalurgijos atstovus, o automobilių pramonė susidurs su žaliavų trūkumo problema. Rinkoje buvo pasirodę spekuliacijų, kad Rusijos valdžia gali gelbėti „Rusal“ nuo bankroto ją nacionalizuodama, tačiau šalies finansų ministras A. Siluanovas penktadienį vykusio pranešimo metu paneigė tokius gandus. Po naujienų paskelbimo savaitės pradžioje, aliuminio kaina nuo pasiektų 7 metų aukštumų krito 10 proc., o paladžio traukėsi kiek daugiau nei 7 proc.
Azijos rinkos šiandien ryte judėjo žemyn, regione nerimaujant dėl augančio JAV obligacijų pajamingumo. 08:02 val. Japonijos NIKKEI 225 fiksavo -0,35 proc. kritimą, Kinijos CSI 300 traukėsi -0,29 proc., o Pietų Korėjos KOSPI -0,99 proc.
Valiutų rinkos
EUR/USD kursas trečią iš eilės sesiją nenutolsta nuo 1,22 ribos, ir šiandien ryte 08:07 val. laikėsi ties 1,2215 lygiu, rinkai ruošiantis rytoj vyksiančiam ECB susitikimui. Analitikai teigia, kad ECB gali sureaguoti į pastaruoju metu lūkesčių neatitikusius regiono makroekonominius rodiklius, bei pasistengti susilpninti euro kursą, tačiau šių metų EUR/USD tendencija išlieka teigiama. Neabejojama, kad rytoj vyksiančio susirinkimo metu ECB nesiims monetarinės politikos griežtinimo.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos vertybinių popierių biržoje antradienį buvo sugeneruota 1,455 mln. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas krito -0,16 proc., Rygos -0,25 proc., o Talino -0,27 proc. Mažėjantis likvidumas pozicijoje trečią iš eilės sesiją tirpdė „Šiaulių banko“ akcijos kainą, kuri vakar traukėsi -0,37 proc. iki 0,536 Eur lygio.
„LHV Group“ vakar prieš prekybos sesiją paskelbė praėjusio ketvirčio veiklos rezultatus: grynasis banko pelnas lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai traukėsi ketvirtadaliu iki 4,256 mln. Eur, o tuo tarpu paskolų portfelis stiebėsi +12 proc. iki 766 mln. Eur. Komentuodamas rezultatus banko vykdantysis vadovas teigiamai įvertino klientų skaičiaus augimą, solidžią ekonominę aplinką, bei stiprią šalies kredito rinką. „LHV“ akcijos kaina vakarykštės prekybos metu augo +0,45 proc. iki 11,15 Eur ribos, investuotojams sugeneruojant 20 tūkst. Eur apyvartą.