versija spausdinimui
(0)
Per paskutinį praėjusių metų mėnesį, palyginus su lapkričiu, tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje fiksuotas pramonės produkcijos apimčių prieaugis, tuo tarpu mūsų šalyje buvo priešingas reiškinys.
Per gruodį pramonės produkcija bendroje valiutos zonoje paaugo 0,4 procento, kai laukta, jog prieaugis sieks vidutiniškai tik 0,1 procento. Europos sąjungoje šis rodiklis paaugo 0,3 procento, o Lietuvoje fiksuotas 2,6 procento pramonės apimčių nuosmukis.
Per lapkritį pramonė euro zonoje paaugo 1,3 procento, Europos sąjungoje - 1,2 procento, o mūsų šalyje pakilo 3,9 procento.
Euro zonoje per minimą mėnesį, remiantis Eurostat duomenimis, ilgalaikio vartojimo prekių gamyba pakilo 2,7 procento, tarpinių prekių - 1,4 procento, energijos - 1,3 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 0,7 procento, tuo tarpu kapitalo prekių gamyba smuktelėjo 1,1 procento. Europos sąjungoje ilgalaikio vartojimo prekių gamyba ūgtelėjo 2,6 procento, tarpinių prekių - 1,3 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 0,6 procento, tuo tarpu kapitalo prekių ir energijos gamyba smuktelėjo atitinkamai 0,5 ir 0,3 procento.
Per gruodį tarp Europos sąjungos šalių labiausiai pramonės produkcija ūgtelėjo Rumunijoje (3,8 procento), Airijoje (3 procentais), o Slovėnijoje paaugo 2,7 procento. Tuo tarpu labiausiai šis rodiklis krito Slovakijoje (2,7 procento), mūsų šalyje ir Čekijoje, kur fiksuotas 1,5 procento nuosmukis.
Kalbant apie metinį pramonės produkcijos prieaugį, tai jis euro zonoje padidėjo nuo 3,7 iki 5,2 procento, kai prognozuota, jog sieks vidutiniškai 4,2 procento. Europos sąjungoje ūgtelėjo nuo 3,8 iki 4,8 procento, o Lietuvoje krito nuo 8,4 iki 7,6 procento.
Per metus bendroje valiutos zonoje kapitalo prekių gamyba pakilo 7,6 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 7,4 procento, tarpinių prekių - 6,6 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 3,1 procento, o energijos gamyba per metus padidėjo 0,6 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį kapitalo prekių gamyba ūgtelėjo 7,7 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 6,7 procento, tarpinių prekių gamyba pakilo šešiais procentais, kasdieninio vartojimo prekių - 2,5 procento, tuo tarpu energijos gamyba krito 0,1 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, tarp Europos sąjungos šalių per metus pramonės produkcija labiausiai pakilo Rumunijoje (13,5 procento), Slovėnijoje (12,2 procento) ir Švedijoje, kur ūgtelėjo 8,5 procento. Tuo tarpu daugiausiai šis rodiklis krito Kroatijoje (2,5 procento), Liuksemburge (2,3 procento) ir Danijoje (2,2 procento).
Per gruodį pramonės produkcija bendroje valiutos zonoje paaugo 0,4 procento, kai laukta, jog prieaugis sieks vidutiniškai tik 0,1 procento. Europos sąjungoje šis rodiklis paaugo 0,3 procento, o Lietuvoje fiksuotas 2,6 procento pramonės apimčių nuosmukis.
Per lapkritį pramonė euro zonoje paaugo 1,3 procento, Europos sąjungoje - 1,2 procento, o mūsų šalyje pakilo 3,9 procento.
Euro zonoje per minimą mėnesį, remiantis Eurostat duomenimis, ilgalaikio vartojimo prekių gamyba pakilo 2,7 procento, tarpinių prekių - 1,4 procento, energijos - 1,3 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 0,7 procento, tuo tarpu kapitalo prekių gamyba smuktelėjo 1,1 procento. Europos sąjungoje ilgalaikio vartojimo prekių gamyba ūgtelėjo 2,6 procento, tarpinių prekių - 1,3 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 0,6 procento, tuo tarpu kapitalo prekių ir energijos gamyba smuktelėjo atitinkamai 0,5 ir 0,3 procento.
Kalbant apie metinį pramonės produkcijos prieaugį, tai jis euro zonoje padidėjo nuo 3,7 iki 5,2 procento, kai prognozuota, jog sieks vidutiniškai 4,2 procento. Europos sąjungoje ūgtelėjo nuo 3,8 iki 4,8 procento, o Lietuvoje krito nuo 8,4 iki 7,6 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, tarp Europos sąjungos šalių per metus pramonės produkcija labiausiai pakilo Rumunijoje (13,5 procento), Slovėnijoje (12,2 procento) ir Švedijoje, kur ūgtelėjo 8,5 procento. Tuo tarpu daugiausiai šis rodiklis krito Kroatijoje (2,5 procento), Liuksemburge (2,3 procento) ir Danijoje (2,2 procento).