
Norvegijos valstybinio investicinio fondo, kuris yra didžiausias tokio tipo fondas pasaulyje, grąža per trečią šių metų ketvirtį siekė 3,2 procento. Tai jau šeštas ketvirtis iš eilės kai investicinė grąža yra teigiama, na o daugiausiai buvo uždirbta iš turimų akcijų.
Virš trilijono dolerių vertės fondo grąža per praėjusį ketvirtį siekė 192 mlrd. Norvegijos kronų arba 24 mlrd. dolerių, t.y. 3,2 procento, kai ketvirtį prieš tai investicinė grąža buvo mažesnė ir sudarė 2,6 procento.
Daugiausiai buvo uždirbta iš investicijų į akcijas, kur grąža per trečią šių metų ketvirtį siekė 4,3 procento, iš investicijų į obligacijas grąža siekė 0,8 procento, o nekilnojamo turto investicijos lėmė 2,7 procento investicinę grąžą.
Pasaulio ekonomikos augimas ir lūkesčiai dėl gerėsiančių įmonių veiklos rezultatų lėmė jų akcijų kainų augimą.
Iš investicijų į besivystančių šalių kompanijų akcijas, kur investuota 10,2 procento visų lėšų, per praėjusį ketvirtį grąža siekė 6,4 procento. Į Amerikos akcijas yra investuota 35,9 procento fondo lėšų, o grąža sudarė 3,2 procento. Absoliučiai daugiausiai buvo uždirbta iš investicijų į naftos ir dujų sektoriaus atstovių akcijas, t.y. 8,7 procento.
Kalbant apie atskiras investicijas, daugiausiai Norvegijos valstybinis investicinis fondas praėjusį ketvirtį buvo investavęs į Apple, Nestle ir Royal Dutch Shell kompanijų akcijas, o obligacijų atveju, daugiausiai turėjo Amerikos, Japonijos ir Vokietijos valstybinių skolos vertybinių popierių.
Trečio ketvirčio pabaigoje minimo fondo 65,9 procento lėšų buvo investuota į akcijas, 31,6 procento - į obligacijas, na o likę 2,5 procento valdomų lėšų buvo investuota į nekilnojamą turtą.
Norvegijos valdžia per praėjusį ketvirtį iš valstybinio investicinio fondo atsiėmė dešimties milijardų kronų vertės lėšas. Kitais metais planuojama,kad iš šio fondo bus paimtos 72 mlrd. kronų vertės lėšos.
Virš trilijono dolerių vertės fondo grąža per praėjusį ketvirtį siekė 192 mlrd. Norvegijos kronų arba 24 mlrd. dolerių, t.y. 3,2 procento, kai ketvirtį prieš tai investicinė grąža buvo mažesnė ir sudarė 2,6 procento.
Daugiausiai buvo uždirbta iš investicijų į akcijas, kur grąža per trečią šių metų ketvirtį siekė 4,3 procento, iš investicijų į obligacijas grąža siekė 0,8 procento, o nekilnojamo turto investicijos lėmė 2,7 procento investicinę grąžą.
Pasaulio ekonomikos augimas ir lūkesčiai dėl gerėsiančių įmonių veiklos rezultatų lėmė jų akcijų kainų augimą.
Iš investicijų į besivystančių šalių kompanijų akcijas, kur investuota 10,2 procento visų lėšų, per praėjusį ketvirtį grąža siekė 6,4 procento. Į Amerikos akcijas yra investuota 35,9 procento fondo lėšų, o grąža sudarė 3,2 procento. Absoliučiai daugiausiai buvo uždirbta iš investicijų į naftos ir dujų sektoriaus atstovių akcijas, t.y. 8,7 procento.
Kalbant apie atskiras investicijas, daugiausiai Norvegijos valstybinis investicinis fondas praėjusį ketvirtį buvo investavęs į Apple, Nestle ir Royal Dutch Shell kompanijų akcijas, o obligacijų atveju, daugiausiai turėjo Amerikos, Japonijos ir Vokietijos valstybinių skolos vertybinių popierių.
Trečio ketvirčio pabaigoje minimo fondo 65,9 procento lėšų buvo investuota į akcijas, 31,6 procento - į obligacijas, na o likę 2,5 procento valdomų lėšų buvo investuota į nekilnojamą turtą.
Norvegijos valdžia per praėjusį ketvirtį iš valstybinio investicinio fondo atsiėmė dešimties milijardų kronų vertės lėšas. Kitais metais planuojama,kad iš šio fondo bus paimtos 72 mlrd. kronų vertės lėšos.