versija spausdinimui
(0)
Europoje penktadienį Britanijos FTSE 100 stiebėsi +0,64 proc., Stoxx Europe 600 +0,09 proc., o Vokietijos DAX prieš pat savaitgalį įvykusius parlamento rinkimus susitraukė -0,06 proc.
Remiantis pirmadienio rytą patikslintais duomenimis, Angelos Merkel konservatorių partija laimėjo vakar vykusius Vokietijos parlamento rinkimus ir ketvirtą kartą iš eilės formuos daugumą šalies parlamente. Nepaisant nuviliančių rezultatų, kuriuos dabartinė šalies kanclerė įvertino kaip prastesnius nei tikėtasi, rinkimuose konservatoriai ir jų pagrindiniai sąjungininkai krikščionių sąjunga surinko 33 proc. visų rinkėjų balsų ir šalies parlamente turės apie 246 vietas. Parlamentinę koaliciją preliminariai turėtų taip pat sudaryti Laisvoji Demokratų partija (10,7 proc. visų rinkėjų balsų, 80 vietos), bei Žaliųjų partija (8,9 proc., 67 vietos parlamente).
Prastais rezultatais rinkimai buvo pažymėti ir dabartinėje valdančiojoje koalicijoje buvusiems Martino Schulzo vadovaujamiems socialdemokratams, kurie surinko 20,5 proc. rinkėjų balsų, parlamente turės 153 vietas, bei paskelbė, kad naująją kadenciją planuoja darbuotis opozicijoje. Tuo tarpu nacionalistus vienijanti partija „Alternatyva Vokietijai“, kuri aršiai kritikavo A. Merkel emigrantų priėmimo politiką vakar viršijo prognozes ir surinko 12,6 proc. balsų bei naujajame parlamente turės 94 vietas. Nepaisant to, kad didžiosios šalies partijos – Krikščionys demokratai bei Socialdemokratai dar prieš rinkimus pranešė, kad į koaliciją su nacionalistais neis, A. Merkel po pirmųjų rezultatų paskelbimo pranešė, kad bus būtina atsižvelgti į rinkimuose už kraštutines partijas balsavusių rinkėjų parodytą nerimą bei pasipiktinimą dėl emigrantų politikos šalyje.
Amerikos indeksai penktadienį nerodė ženklių pokyčių ir nenutolo nuo sesijos atidarymo reikšmių. Dow Jones traukėsi -0,04 proc., o S&P 500 augo +0,06 proc., vienus ženkliausių augimų pastarojo indekso sudėtyje demonstruojant energetikų sektoriaus akcijoms, kurios stiebėsi +0,53 proc. WTI rūšies naftos kaina per pastarąsias 2 savaites paaugo daugiau nei 6,5 proc. ir pirmadienio rytą laikėsi virš 50,5 JAV dolerių už barelį ribos, kuri yra didžiausia per 4 mėnesius, rinkose vertinant penktadienį paskelbtas naujienas, kad gavybos platformų skaičius JAV praėjusią savaitė mažėjo 7 vnt. ir po šeštą savaitę trunkančio kritimo pasiekė žemiausią lygį nuo birželio vidurio ties 744 vnt. OPEC bei Rusijai rinkoje skelbiant, kad gavybos apimčių mažinimas duoda apčiuopiamų rezultatų pasaulinėms žaliavinės naftos apimtims, JAV praėjusią savaitę trečią kartą iš eilės buvo pranešta apie 1 proc. augusias savaitines naftos atsargų apimtis, kurios šiuo metu sudaro 472,8 mln. barelių. Ženkli įtaka pastaruosiuose rezultatuose juntama dėl nepilnai atnaujintos naftos perdirbimo platformų veiklos Meksikos įlankoje, kuri mėnesio pradžioje nukentėjo nuo uragano Harvey.
Dauguma Azijos indeksų šiandien ryte krenta, investuotojams toliau reaguojant į JAV bei Šiaurės Korėjos žodžių karą dėl pastarosios šalies vykdomos branduolinės programos, bei rėžimo lyderio grasinimus išbandyti branduolinį užtaisą virš ramiojo vandenyno. Japonijos NIKKEI 225 šiandien ryte 08:45 val. stiebėsi +0,54 proc., Kinijos CSI 300 krito -0,39 proc., o Pietų Korėjos KOSPI tuo pat metu fiksavo -0,36 proc. kritimą.
Valiutų rinkos
USD/JPY kursas pirmadienio rytą 09:01 val. augo +0,09 proc. iki 112,21 kainos, kuri yra aukščiausia nuo liepos vidurio, Japonijos ministrui pirmininkui paskelbus apie 18 mlrd. JAV dolerių vertės ekonomikos skatinimo planą.
EUR/USD kursas antrą prekybos sesiją iš eilės ženklių pokyčių nefiksavo ir šiandien ryte buvo lygus 1,1930.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos vertybinių popierių rinkose penktadienį vykusios prekybos metu buvo sugeneruota 621 tūkst. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas traukėsi -0,37 proc., Rygos -0,16 proc., o Talino augo +0,14 proc.
Aktyviausiai prekyba vyko „Šiaulių banko“ pozicijoje, kurioje akcijos kaina krito -0,87 proc. iki 0,569 Eur lygio. Po ketvirtadienį vykusio +12 proc. „Grigiškių“ akcijos kainos kilimo, bendrovei pranešus apie planus parduoti dukterinę įmonę „Grigeo Baltwood“ Vokietijos kompanijai „Homanit Holding GmbH“, penktadienį popieriaus gamintojų pozicijoje dominavo pardavėjai, kurie akcijos kainą sumažino -3,62 proc. iki 1,33 Eur.
Baltijos biržose penktadienį svarbesnių naujienų bus laukiama iš „Lietuvos energijos gamybos“ bei „Energijos skirstymo operatoriaus“ bendrovių, kurios vykdys neeilinius visuotinius akcininkų susirinkimus, kurių metu vienas iš pagrindinių klausimų bus tarpinių dividendų patvirtinimas.
Remiantis pirmadienio rytą patikslintais duomenimis, Angelos Merkel konservatorių partija laimėjo vakar vykusius Vokietijos parlamento rinkimus ir ketvirtą kartą iš eilės formuos daugumą šalies parlamente. Nepaisant nuviliančių rezultatų, kuriuos dabartinė šalies kanclerė įvertino kaip prastesnius nei tikėtasi, rinkimuose konservatoriai ir jų pagrindiniai sąjungininkai krikščionių sąjunga surinko 33 proc. visų rinkėjų balsų ir šalies parlamente turės apie 246 vietas. Parlamentinę koaliciją preliminariai turėtų taip pat sudaryti Laisvoji Demokratų partija (10,7 proc. visų rinkėjų balsų, 80 vietos), bei Žaliųjų partija (8,9 proc., 67 vietos parlamente).
Prastais rezultatais rinkimai buvo pažymėti ir dabartinėje valdančiojoje koalicijoje buvusiems Martino Schulzo vadovaujamiems socialdemokratams, kurie surinko 20,5 proc. rinkėjų balsų, parlamente turės 153 vietas, bei paskelbė, kad naująją kadenciją planuoja darbuotis opozicijoje. Tuo tarpu nacionalistus vienijanti partija „Alternatyva Vokietijai“, kuri aršiai kritikavo A. Merkel emigrantų priėmimo politiką vakar viršijo prognozes ir surinko 12,6 proc. balsų bei naujajame parlamente turės 94 vietas. Nepaisant to, kad didžiosios šalies partijos – Krikščionys demokratai bei Socialdemokratai dar prieš rinkimus pranešė, kad į koaliciją su nacionalistais neis, A. Merkel po pirmųjų rezultatų paskelbimo pranešė, kad bus būtina atsižvelgti į rinkimuose už kraštutines partijas balsavusių rinkėjų parodytą nerimą bei pasipiktinimą dėl emigrantų politikos šalyje.
Amerikos indeksai penktadienį nerodė ženklių pokyčių ir nenutolo nuo sesijos atidarymo reikšmių. Dow Jones traukėsi -0,04 proc., o S&P 500 augo +0,06 proc., vienus ženkliausių augimų pastarojo indekso sudėtyje demonstruojant energetikų sektoriaus akcijoms, kurios stiebėsi +0,53 proc. WTI rūšies naftos kaina per pastarąsias 2 savaites paaugo daugiau nei 6,5 proc. ir pirmadienio rytą laikėsi virš 50,5 JAV dolerių už barelį ribos, kuri yra didžiausia per 4 mėnesius, rinkose vertinant penktadienį paskelbtas naujienas, kad gavybos platformų skaičius JAV praėjusią savaitė mažėjo 7 vnt. ir po šeštą savaitę trunkančio kritimo pasiekė žemiausią lygį nuo birželio vidurio ties 744 vnt. OPEC bei Rusijai rinkoje skelbiant, kad gavybos apimčių mažinimas duoda apčiuopiamų rezultatų pasaulinėms žaliavinės naftos apimtims, JAV praėjusią savaitę trečią kartą iš eilės buvo pranešta apie 1 proc. augusias savaitines naftos atsargų apimtis, kurios šiuo metu sudaro 472,8 mln. barelių. Ženkli įtaka pastaruosiuose rezultatuose juntama dėl nepilnai atnaujintos naftos perdirbimo platformų veiklos Meksikos įlankoje, kuri mėnesio pradžioje nukentėjo nuo uragano Harvey.
Dauguma Azijos indeksų šiandien ryte krenta, investuotojams toliau reaguojant į JAV bei Šiaurės Korėjos žodžių karą dėl pastarosios šalies vykdomos branduolinės programos, bei rėžimo lyderio grasinimus išbandyti branduolinį užtaisą virš ramiojo vandenyno. Japonijos NIKKEI 225 šiandien ryte 08:45 val. stiebėsi +0,54 proc., Kinijos CSI 300 krito -0,39 proc., o Pietų Korėjos KOSPI tuo pat metu fiksavo -0,36 proc. kritimą.
Valiutų rinkos
USD/JPY kursas pirmadienio rytą 09:01 val. augo +0,09 proc. iki 112,21 kainos, kuri yra aukščiausia nuo liepos vidurio, Japonijos ministrui pirmininkui paskelbus apie 18 mlrd. JAV dolerių vertės ekonomikos skatinimo planą.
EUR/USD kursas antrą prekybos sesiją iš eilės ženklių pokyčių nefiksavo ir šiandien ryte buvo lygus 1,1930.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos vertybinių popierių rinkose penktadienį vykusios prekybos metu buvo sugeneruota 621 tūkst. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas traukėsi -0,37 proc., Rygos -0,16 proc., o Talino augo +0,14 proc.
Aktyviausiai prekyba vyko „Šiaulių banko“ pozicijoje, kurioje akcijos kaina krito -0,87 proc. iki 0,569 Eur lygio. Po ketvirtadienį vykusio +12 proc. „Grigiškių“ akcijos kainos kilimo, bendrovei pranešus apie planus parduoti dukterinę įmonę „Grigeo Baltwood“ Vokietijos kompanijai „Homanit Holding GmbH“, penktadienį popieriaus gamintojų pozicijoje dominavo pardavėjai, kurie akcijos kainą sumažino -3,62 proc. iki 1,33 Eur.
Baltijos biržose penktadienį svarbesnių naujienų bus laukiama iš „Lietuvos energijos gamybos“ bei „Energijos skirstymo operatoriaus“ bendrovių, kurios vykdys neeilinius visuotinius akcininkų susirinkimus, kurių metu vienas iš pagrindinių klausimų bus tarpinių dividendų patvirtinimas.