versija spausdinimui
(1)
Naujausias tyrimas parodė, jog per praėjusius metus pasaulinis skolos lygis padidėjo dar 500 mlrd. dolerių iki rekordinės 217 trilijonų dolerių vertės. Tuo tarpu pagrindiniai Centriniai bankai yra pasirengę baigti ypač pigių kreditų politiką.
Šią savaitę net kelių pasaulio Centrinių bankų atstovai perspėjo, jog turto vertės yra pernelyg didelės, be to, egzistuoja per didelis vartotojų skolinimasis, tad egzistuoja poreikis normalizuoti palūkanų normų, kurios po 2009 metais kilusios krizės siekiant ją įveikti buvo nuleistos iki neįprastai žemo lygio, politiką.
Pastaruosius kelerius metus Centrinių bankų vykdyta pigių pinigų politika paskatino augimą akcijų rinkose tad tuo pačiu buvo pasiekti rekordiniai lygiai, kurie nuosekliai gerinami. Tačiau dar vienas šalutinis poveikis buvo išsipūtęs kreditų augimas, nes namų ūkiai, įmonės ir vyriausybės skubėjo pasinaudoti palankiomis skolinimosi sąlygomis.
Dėl šios priežasties, kaip pranešė Tarptautinis finansų institutas, globali skola šiuo metu jau sudaro net 327 procentus pasaulinio metinio bendrojo vidaus produkto vertės.
Šis institutas atkreipia dėmesį, jog egzistuoja didelė rizika sparčiai besivystančiose šalyse, kurios skolinosi taip vadinamomis kietomis valiutomis, t.y. ėmė paskolas euras arba doleriais. Jei Vakarų šalių Centriniai bankai sugriežtins savo vykdomas monetarines politikas, t.y. padidins palūkanas, ką šiuo metu jau kurį laiką ir daro Amerikos Federalinis Rezervų bankas, bei besivystančių valiutų atžvilgiu sustiprės pagrindinės pasaulinės valiutos, tai tuo pačiu padidins skolų aptarnavimo kaštus.
Bendro įsiskolinimo padidėjimą pagrinde lėmė skolų apimčių augimas besivystančiose šalyse, kur jis padidėjo trim trilijonais dolerių, o jų turima bendra skolos vertė siekia 56 trilijonus dolerių, t.y. 218 procentų jų bendro metinio bendrojo vidaus produkto vertės. Palyginus su ankstesniais metais šis rodiklis ūgtelėjo penkiais procentiniais punktais.
Vien Kinijoje per 2016 metus įsiskolinimo lygis pakilo dar dviem trilijonais dolerių iki beveik trisdešimt trijų trilijonų dolerių.
Tuo tarpu išsivysčiusios šalys per praėjusius metus ir toliau mažino savo skolas, kurios bendrai krito kiek daugiau nei dviem trilijonais dolerių, tačiau pagrinde mažėjimas buvo fiksuojamas euro zonoje. Štai Amerikoje vien per pirmą šių metų ketvirtį bendras įsiskolinimo lygis pakilo dviem trilijonais dolerių ir viršijo 63 trilijonų dolerių lygį.
Šią savaitę net kelių pasaulio Centrinių bankų atstovai perspėjo, jog turto vertės yra pernelyg didelės, be to, egzistuoja per didelis vartotojų skolinimasis, tad egzistuoja poreikis normalizuoti palūkanų normų, kurios po 2009 metais kilusios krizės siekiant ją įveikti buvo nuleistos iki neįprastai žemo lygio, politiką.
Pastaruosius kelerius metus Centrinių bankų vykdyta pigių pinigų politika paskatino augimą akcijų rinkose tad tuo pačiu buvo pasiekti rekordiniai lygiai, kurie nuosekliai gerinami. Tačiau dar vienas šalutinis poveikis buvo išsipūtęs kreditų augimas, nes namų ūkiai, įmonės ir vyriausybės skubėjo pasinaudoti palankiomis skolinimosi sąlygomis.
Dėl šios priežasties, kaip pranešė Tarptautinis finansų institutas, globali skola šiuo metu jau sudaro net 327 procentus pasaulinio metinio bendrojo vidaus produkto vertės.
Šis institutas atkreipia dėmesį, jog egzistuoja didelė rizika sparčiai besivystančiose šalyse, kurios skolinosi taip vadinamomis kietomis valiutomis, t.y. ėmė paskolas euras arba doleriais. Jei Vakarų šalių Centriniai bankai sugriežtins savo vykdomas monetarines politikas, t.y. padidins palūkanas, ką šiuo metu jau kurį laiką ir daro Amerikos Federalinis Rezervų bankas, bei besivystančių valiutų atžvilgiu sustiprės pagrindinės pasaulinės valiutos, tai tuo pačiu padidins skolų aptarnavimo kaštus.
Bendro įsiskolinimo padidėjimą pagrinde lėmė skolų apimčių augimas besivystančiose šalyse, kur jis padidėjo trim trilijonais dolerių, o jų turima bendra skolos vertė siekia 56 trilijonus dolerių, t.y. 218 procentų jų bendro metinio bendrojo vidaus produkto vertės. Palyginus su ankstesniais metais šis rodiklis ūgtelėjo penkiais procentiniais punktais.
Vien Kinijoje per 2016 metus įsiskolinimo lygis pakilo dar dviem trilijonais dolerių iki beveik trisdešimt trijų trilijonų dolerių.
Tuo tarpu išsivysčiusios šalys per praėjusius metus ir toliau mažino savo skolas, kurios bendrai krito kiek daugiau nei dviem trilijonais dolerių, tačiau pagrinde mažėjimas buvo fiksuojamas euro zonoje. Štai Amerikoje vien per pirmą šių metų ketvirtį bendras įsiskolinimo lygis pakilo dviem trilijonais dolerių ir viršijo 63 trilijonų dolerių lygį.