
Balandį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje bedarbystė krito nuo 9,4 iki 9,3 procento, arba iki žemiausio lygio nuo pat 2009 metų kovo mėnesio. Europos sąjungoje šis rodiklis smuktelėjo nuo 7,9 iki 7,8 procento ir tai tuo pačiu yra mažiausia bedarbystė nuo pat 2008 metų gruodžio. Lietuvoje balandį bedarbystė krito pastebimai labiau, t.y. nuo 8,1 iki 7,5 procento.
Prieš metus remiantis Eurostat duomenimis bedarbystė euro zonoje siekė 10,2 procento, Europos sąjungoje - 8,7 procento, o mūsų šalyje sudarė 8,3 procento.
Antrąjį šių metų pavasario mėnesį Europos sąjungoje darbo neturėjo 19,121 milijonas asmenų, iš kurių 15,04 mln. euro zonoje, o Lietuvoje bedarbių skaičius sudarė 110 tūkstančių. Palyginus su pirmu pavasario mėnesiu, Europos sąjungoje bedarbių sumažėjo 253 tūkstančiais, euro zonoje - 233 tūkstančiais, na o mūsų šalyje krito devyniais tūkstančiais.
Per metus darbo neturinčių asmenų Europos sąjungoje sumažėjo 2,225 milijonais, iš kurių euro zonoje 1,529 milijonais, o Lietuvoje - dvylika tūkstančių.
Tarp Europos sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, mažiausia bedarbystė balandį buvo Čekijoje (3,2 procento), Vokietijoje (3,9 procento) ir Maltoje (4,1 procento). Tuo tarpu didžiausia ji išliko Pietų Europos šalyse, t.y. Graikijoje remiantis naujausiais duomenimis sudarė 23,2 procento, o Ispanijoje - 17,8 procento.

Kalbant apie jaunimo nedarbo lygį, tai jis euro zonoje balandį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, krito nuo 19 iki 18,7 procento, Europos sąjungoje - nuo 16,9 iki 16,7 procento, tuo tarpu mūsų šalyje sumažėjo nuo 14,5 iki 12,8 procento. Prieš metus šis rodiklis sudarė atitinkamai 21,4 procento, devyniolika procentų bei 15,6 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe balandį buvo Vokietijoje (6,8 procento), o didžiausia Graikijoje (47,9 procento), Ispanijoje (39,3 procento) ir Italijoje (34 procentai).