versija spausdinimui
(2)
Šiandien į posėdį susirinkę Europos Centrinio banko atstovai nusprendė, jog euro zonoje pinigų politika vis dar išliks nepakeista. Tiek bazinė, tiek kitos palūkanos išliko tokios pačios, kaip ir aktyvų supirkimo programos parametrai, tačiau pagerintos makroekonominės prognozės.
Bazinė palūkanų norma bent iki artimiausio Europos Centrinio banko atstovų posėdžio ir toliau sudarys apvalų nulį. Palūkanų norma už Centriniame banke komercinių bankų laikomus indėlius išlieka tokia pati, t.y. neigiama 0,4 procento, o ribinio skolinimosi palūkanų norma irgi nepakeista bei ir toliau sudarys 0,25 procento.
Ekonomistai taip pat prognozavo, jog palūkanų normos euro zonoje išliks nepakeistos.
Valdančioji taryba ir toliau mano, kad Europos Centrinio banko pagrindinės palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės dar gana ilgą laiką ir net gerokai ilgiau, negu bus vykdomos turto pirkimo programos.
Centrinio banko pranešime rašoma, kad kalbant apie nestandartines pinigų politikos priemones, pažymėtina, kad Valdančioji taryba patvirtino, kad iki kovo pabaigos turto pagal turto pirkimo programą bus perkama už 80 mlrd. eurų per mėnesį. Nuo balandžio mėnesio iki gruodžio pabaigos arba ilgiau, jei tai bus būtina, tačiau bet kokiu atveju tol, kol Valdančioji taryba įsitikins, kad infliacijos raida vėl tapo tvari ir atitinka siekį, turto bus perkama už 60 mlrd. eurų per mėnesį.
Grynieji pirkimai bus vykdomi kartu reinvestuojant lėšas, gautas iš pagal turto supirkimo programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui. Jeigu per tą laiką perspektyva taps mažiau palanki arba jeigu finansinės sąlygos taps nesuderinamos su grįžimu prie tvarios infliacijos raidos, Valdančioji taryba ketina padidinti programos apimtį ir (arba) trukmę.
Spaudos konferencijos metu Europos Centrinio banko vadovas Mario Draghi teigė, jog pritaikoma pinigų politika euro zonoje ir toliau reikalinga, Centrinio banko nariai stebės ar dabartinis infliacijos augimas, kurį daugiausiai lėmė energijos išteklių brangimas bei iš dalies maisto produktų kainų augimas, yra tvarus.
Kaip ir buvo prognozuota, Europos Centrinio banko atstovai padidino savo šių metų infliacijos euro zonoje prognozę, bei kiek kilstelėjo kitų metų kainų prieaugio prognozę. Be to, padidinta šių ir kitų metų bendros pinigų sąjungos ekonomikos augimo prognozė.
Šių metų infliacijos prognozė, palyginus su buvusia gruodį, euro zonoje buvo pakelta nuo 1,3 iki 1,7 procento, o kitų - nuo 1,5 iki 1,6 procento. Bendrojo vidaus produkto augimo prognozės buvo kilsteltos atitinkamai nuo 1,7 iki 1,8 procento bei nuo 1,6 iki 1,7 procento.
Taip pat buvo pagerintos ir bedarbystės prognozės. Šiais metais bedarbystė euro zonoje turėtų siekti 9,4 procento, kai gruodį prognozuota, jog ji sudarys 9,5 procento, tuo tarpu kitų metų bedarbystės rodiklio prognozė sumažinta nuo 9,1 iki 8,9 procento.
Mario Draghi spaudos konferencijos metu pabrėžė, kad jų vykdoma ekspansinė pinigų politika pasiteisino, nes padidėjo ekonominis aktyvus, sumažėjo bedarbystė, t.y. padidėjo darbo vietų kūrimas, buvo išvengta defliacijos pagilėjimo bei tuo pačiu paspartėjo ekonomikos augimas.
Rizika susijusi su rinkimais Europoje, nauja prezidento adiminstracija Amerikoje ir pan. išlieka, tačiau nėra aišku kokį tai gali turėti poveikį vidutiniu laikotarpiu, tad Europos Centrinio banko atstovai atidžiai stebi padėti, tikino šio banko vadovas.
Euro zona išliks, ir toliau lieka atvira kitų šalių prisijungimui. Prieš keletą metų įvykęs trijų Baltijos šalių įsiliejimas buvo sėkmingas ir naudingas toms šalims, sakė Mario Draghi. Tai savotiškas solidarumas, pabrėžė jis.
Bazinė palūkanų norma bent iki artimiausio Europos Centrinio banko atstovų posėdžio ir toliau sudarys apvalų nulį. Palūkanų norma už Centriniame banke komercinių bankų laikomus indėlius išlieka tokia pati, t.y. neigiama 0,4 procento, o ribinio skolinimosi palūkanų norma irgi nepakeista bei ir toliau sudarys 0,25 procento.
Ekonomistai taip pat prognozavo, jog palūkanų normos euro zonoje išliks nepakeistos.
Valdančioji taryba ir toliau mano, kad Europos Centrinio banko pagrindinės palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės dar gana ilgą laiką ir net gerokai ilgiau, negu bus vykdomos turto pirkimo programos.
Centrinio banko pranešime rašoma, kad kalbant apie nestandartines pinigų politikos priemones, pažymėtina, kad Valdančioji taryba patvirtino, kad iki kovo pabaigos turto pagal turto pirkimo programą bus perkama už 80 mlrd. eurų per mėnesį. Nuo balandžio mėnesio iki gruodžio pabaigos arba ilgiau, jei tai bus būtina, tačiau bet kokiu atveju tol, kol Valdančioji taryba įsitikins, kad infliacijos raida vėl tapo tvari ir atitinka siekį, turto bus perkama už 60 mlrd. eurų per mėnesį.
Grynieji pirkimai bus vykdomi kartu reinvestuojant lėšas, gautas iš pagal turto supirkimo programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui. Jeigu per tą laiką perspektyva taps mažiau palanki arba jeigu finansinės sąlygos taps nesuderinamos su grįžimu prie tvarios infliacijos raidos, Valdančioji taryba ketina padidinti programos apimtį ir (arba) trukmę.
Spaudos konferencijos metu Europos Centrinio banko vadovas Mario Draghi teigė, jog pritaikoma pinigų politika euro zonoje ir toliau reikalinga, Centrinio banko nariai stebės ar dabartinis infliacijos augimas, kurį daugiausiai lėmė energijos išteklių brangimas bei iš dalies maisto produktų kainų augimas, yra tvarus.
Kaip ir buvo prognozuota, Europos Centrinio banko atstovai padidino savo šių metų infliacijos euro zonoje prognozę, bei kiek kilstelėjo kitų metų kainų prieaugio prognozę. Be to, padidinta šių ir kitų metų bendros pinigų sąjungos ekonomikos augimo prognozė.
Šių metų infliacijos prognozė, palyginus su buvusia gruodį, euro zonoje buvo pakelta nuo 1,3 iki 1,7 procento, o kitų - nuo 1,5 iki 1,6 procento. Bendrojo vidaus produkto augimo prognozės buvo kilsteltos atitinkamai nuo 1,7 iki 1,8 procento bei nuo 1,6 iki 1,7 procento.
Taip pat buvo pagerintos ir bedarbystės prognozės. Šiais metais bedarbystė euro zonoje turėtų siekti 9,4 procento, kai gruodį prognozuota, jog ji sudarys 9,5 procento, tuo tarpu kitų metų bedarbystės rodiklio prognozė sumažinta nuo 9,1 iki 8,9 procento.
Mario Draghi spaudos konferencijos metu pabrėžė, kad jų vykdoma ekspansinė pinigų politika pasiteisino, nes padidėjo ekonominis aktyvus, sumažėjo bedarbystė, t.y. padidėjo darbo vietų kūrimas, buvo išvengta defliacijos pagilėjimo bei tuo pačiu paspartėjo ekonomikos augimas.
Rizika susijusi su rinkimais Europoje, nauja prezidento adiminstracija Amerikoje ir pan. išlieka, tačiau nėra aišku kokį tai gali turėti poveikį vidutiniu laikotarpiu, tad Europos Centrinio banko atstovai atidžiai stebi padėti, tikino šio banko vadovas.
Euro zona išliks, ir toliau lieka atvira kitų šalių prisijungimui. Prieš keletą metų įvykęs trijų Baltijos šalių įsiliejimas buvo sėkmingas ir naudingas toms šalims, sakė Mario Draghi. Tai savotiškas solidarumas, pabrėžė jis.