versija spausdinimui
(0)
Jau kito mėnesio pradžioje respublikonų arba demokratų kandidatas bus išrinktas naujuoju JAV prezidentu.
JAV prezidento rinkimai vyks lapkričio 8 dieną, o naujasis prezidentas valdžią perims kitų metų pradžioje. Prieš kelias dienas vyko paskutinieji debatai, kurių metu kandidatai bandė patraukti rinkėjus į savo pusę. Remiantis New York Times skelbiamais naujausių apklausų duomenimis, šiuo metu pirmauja Hillary Clinton, kadangi už ją balsuotų beveik 46% apklaustųjų, o už D. Trumpą – apie 40%. Jeigu rinkimus laimės H. Clinton, tai manoma, jog iš esmės būtų išlaikyta dabartinė valstybės politika, o Donaldo Trumpo atėjimas į valdžią lemtų gerokai didesnes permainas. Toliau nagrinėsime kiekvieno iš kandidatų skelbiamus tikslus, kurie, mūsų manymu, turėtų didžiausią įtaką šalies ekonomikai ir investuotojams:
Hillary Clinton mokesčių reformos iš esmės bandytų užkaišyti esamas įstatymų spragas bei padidintų rinkėjų palankumą, siekdama daugiau apmokestinti turtinguosius bei bankus. Manoma, jog H. Clinton yra diplomatiškai lanksti ir vargu ar imsis itin drastiškų sprendimų būdama valdžioje, nors ir teigia, jog nepritars „Trans-Pacific Partnership“ prekybos sutarčiai, kurios įgyvendinimo siekė dabartinis šalies prezidentas Barackas Obama. TPP sutartis apima 12 valstybių, kurios susitarė mažinti prekybos apribojimus – panaikinti arba sumažinti tarifus ir gerinti muitinės procedūras. Kandidatė teigia, jog ši sutartis nebus naudinga JAV, kadangi neužtikrina gerai apmokamų darbo vietų kūrimą.
Verta atkreipti dėmesį į tai, jog vienas iš Hillary Clinton ketinamos vykdyti politikos tikslų yra itin aktyvią prekybos strategiją (angl. High frequency trading) naudojančių investuotojų apmokestinimas. Toks mokestis gali sumažinti likvidumą rinkoje ir turėti kitų pasekmių. Be to, H. Clinton pasisako už minimalaus atlyginimo didinimą, kas neigiamai paveiktų mažus atlyginimus mokančias bendroves (pvz., „Wal-Mart“, „McDonalds“ ir kt.). Taip pat H. Clinton yra pareiškusi, jog sieks sumažinti vaistų kainas ir skatins konkurenciją šiame sektoriuje.
Respublikonų kandidato Donaldo Trumpo kalbos būna kategoriškos ir dažnai yra prieštaringai vertinamos. Jeigu jis bus išrinktas prezidentu, tai vargu, jog imsis įgyvendinti visas išsakytas savo idėjas, todėl didžiausią dėmesį skirsime oficialiems D. Trumpo pareiškimams.
D. Trumpo retorika ir neatsargūs pareiškimai nuskambėjo per visą pasaulį, kadangi jis pabrėžia ne tarptautinio bendradarbiavimo naudą, bet koncentruojasi tik į naudą JAV. Politikas nori persiderėti JAV pasirašytas prekybos sutartis, kovoti su Kinijos prekybos politika bei pastatyti sieną su Meksika, kad būtų apribotas imigrantų iš šios šalies srautas. Tai skatina protekcionizmą, kas gali lemti tarptautinės prekybos mažėjimą ir politinių nesutarimų virtinę. Tokia politika gali ženkliai pakenkti globalizacijai.
Pastaruoju metu pastebimas neįprastas D. Trumpo laimėjimo tikimybės indikatorius. Dėl jo kategoriškų pasisakymų, susijusių su Meksika ir iš jos keliaujančiais imigrantais, Meksikos pesas silpnėja, jei rinkos dalyviai tikisi D. Trumpo laimėjimo, ir stiprėja, kai išauga H. Clinton laimėjimo tikimybė. Per pastarąjį mėnesį pesas JAV dolerio atžvilgiu sustiprėjo apie 6%.
Verta atkreipti dėmesį į tai, jog D. Trumpas ne kartą yra neigiamai atsiliepęs apie šiuo metu JAV vykdomą centrinio banko politiką. Dėl to milijardieriui tapus šalies prezidentu netrukus turėtų pasikeisti ir Fed vadovė Janet Yellen. Taip pat galėtų paspartėti ir bazinės palūkanų normos kėlimas, kuris gali sukelti nemažas bangas akcijų rinkose.
Donaldas Trumpas itin neigiamai pasisako prieš B. Obama įgyvendintą sveikatos apsaugos draudimo programą (vadinama „Obamacare“). Nors „Obamacare“ metu buvo apdrausta daug gyventojų, tačiau draudimo įmokos gerokai išaugo ir taip sukėlė nepasitenkinimo bangą. Donaldo Trumpo plane numatyti pokyčiai nurodo, jog draudimo bendrovės galės siūlyti draudimą visose valstijose. Taip siekiama padidinti konkurenciją ir sumažinti draudimo kainas. Taip pat jis neįpareigos gyventojų būtinai turėti draudimą ir įves mokesčių lengvatas bei specialias sveikatos apsaugos taupomąsias sąskaitas, kurios būtų paveldimos.
Tuo tarpu teigiamai galėtų būti paveiktos ginklų gamybos bendrovės, kadangi D. Trumpas nutrauktų kariuomenės biudžeto mažinimą ir žadėjo jį didinti. Pažvelgus į D. Trumpo tikslus aiškiai matoma, kad respublikonų atstovui tapus prezidentu, JAV lauktų gerokai daugiau permainų nei H. Clinton tapus prezidente.
Nei vieno iš kandidatų reputacija nėra visiškai švari. Pavyzdžiui, Hillary Clinton reitingus slegia skandalas dėl kandidatės turėto neteisėto privataus pašto serverio, o Donaldo Trumpo reitingus slegia nekorektiški jo pasisakymai apie moteris.
Bėgant metams puvo pastebėti tam tikri dėsningumai, susiję su rinkimais ir akcijų kainomis. Vienas žinomiausių tokių dėsningumų yra 4 metus trunkantis „Prezidentų rinkimų ciklas“, kuris įprastai rodo, jog pirmieji metai po rinkimų būna sunkiausi akcijų rinkoje, o geriausi akcijų rinkai būna paskutiniai dveji metai prieš naujus rinkimus. Manoma, jog tokį dėsningumą lemia prieš rinkimus vykdoma ekonomikos augimą skatinanti politika, o rinkimus laimėjusi partija turi sutvarkyti su tokios politikos neigiamomis pasekmėmis.
Šiuo metu negalime pasakyti, kokie iš tiesų sprendimai bus priimami po rinkimų, tačiau jei Hillary Clinton taptų prezidente ir įgyvendintų savo ambicingą infrastruktūros gerinimo projektą, tuomet ilguoju laikotarpiu tai tiesiogiai paveiktų statybos sektorių. Vienos didžiausių šio sektoriaus bendrovių, kurių akcijos kotiruojamos akcijų biržoje, yra „Fluor“ (FLR), „Jacobs Engineering“ (JEC) ir kt.
Verta paminėti, jog H. Clinton išrinkimas gali neigiamai paveikti vaistų gamintojus, kadangi kandidatė yra nusiteikusi apriboti vaistų kainų didinimą, reklamą bei sieks skatinti konkurenciją. Ženkliausiai į H. Clinton siūlomas reformas reaguoja biotechnologijų sektoriaus įmonės. Šio sektoriaus įmones apima ETF fondas iShares Nasdaq Biotechnology (IBB), o šio fondo akcijų kaina per pastarąjį mėnesį sumenko apie 9%. Visą vaistų gamintojų sektorių apima SPDR S&P Pharmaceuticals ETF (XPH), kurio akcijų kaina per tą patį laikotarpį sumenko apytiksliai 8%.
Jeigu D. Trumpas taptų prezidentu, tai siektų pertvarkyti sveikatos draudimo sistemą ir dėl to gali nukentėti draudimo bendrovės. Didžiausios sveikatos draudimo bendrovės JAV yra „UnitedHealth“ (UNH), „Humana“ (HUM), „Anthem“ (ANTM) bei „Aetna“ (AET). Tačiau dauguma minėtų bendrovių jau yra pranešusios, jog dėl nuostolių ketina pasitraukti arba sumažinti veiklą „Obamacare“ draudimo sistemoje.
Donaldas Trumpas yra ne kartą pasisakęs už naftos ir dujų (ypač skalūnų) gavybos spartinimą JAV, kas galėtų teigiamai paveikti šių žaliavų išgavėjus. Didžiausias šio sektoriaus įmones apima ETF fondas Energy Select Sector SPDR (XLE), o skalūnų naftos ir dujų išgavėjus apima kitas ETF fondas VanEck Vectors Unconventional Oil & Gas (FRAK), tačiau jis pasižymi gerokai menkesniu likvidumu.
Prognozuoti ateities scenarijus yra sunku, tačiau tikėtina, jog šie JAV rezidento rinkimai prie televizorių ekranų prikaustys daugumą pasaulio investuotojų.
Parengta LHV banko, remiantis kandidatų į JAV prezidentus tinklalapių (donaldjtrump.com, hillaryclinton.com) pateikiamais duomenimis, Npr.org, Etfdb.com ir užsienio žiniasklaida (Reuters.com, Finance.Yahoo.com, Bloomberg.com, Forbes.com, Marketwatch.com, Thestreet.com, Nytimes.com). Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nereiškia rekomendacijos pirkti ar parduoti minimus vertybinius popierius.
JAV prezidento rinkimai vyks lapkričio 8 dieną, o naujasis prezidentas valdžią perims kitų metų pradžioje. Prieš kelias dienas vyko paskutinieji debatai, kurių metu kandidatai bandė patraukti rinkėjus į savo pusę. Remiantis New York Times skelbiamais naujausių apklausų duomenimis, šiuo metu pirmauja Hillary Clinton, kadangi už ją balsuotų beveik 46% apklaustųjų, o už D. Trumpą – apie 40%. Jeigu rinkimus laimės H. Clinton, tai manoma, jog iš esmės būtų išlaikyta dabartinė valstybės politika, o Donaldo Trumpo atėjimas į valdžią lemtų gerokai didesnes permainas. Toliau nagrinėsime kiekvieno iš kandidatų skelbiamus tikslus, kurie, mūsų manymu, turėtų didžiausią įtaką šalies ekonomikai ir investuotojams:
Hillary Clinton mokesčių reformos iš esmės bandytų užkaišyti esamas įstatymų spragas bei padidintų rinkėjų palankumą, siekdama daugiau apmokestinti turtinguosius bei bankus. Manoma, jog H. Clinton yra diplomatiškai lanksti ir vargu ar imsis itin drastiškų sprendimų būdama valdžioje, nors ir teigia, jog nepritars „Trans-Pacific Partnership“ prekybos sutarčiai, kurios įgyvendinimo siekė dabartinis šalies prezidentas Barackas Obama. TPP sutartis apima 12 valstybių, kurios susitarė mažinti prekybos apribojimus – panaikinti arba sumažinti tarifus ir gerinti muitinės procedūras. Kandidatė teigia, jog ši sutartis nebus naudinga JAV, kadangi neužtikrina gerai apmokamų darbo vietų kūrimą.
Verta atkreipti dėmesį į tai, jog vienas iš Hillary Clinton ketinamos vykdyti politikos tikslų yra itin aktyvią prekybos strategiją (angl. High frequency trading) naudojančių investuotojų apmokestinimas. Toks mokestis gali sumažinti likvidumą rinkoje ir turėti kitų pasekmių. Be to, H. Clinton pasisako už minimalaus atlyginimo didinimą, kas neigiamai paveiktų mažus atlyginimus mokančias bendroves (pvz., „Wal-Mart“, „McDonalds“ ir kt.). Taip pat H. Clinton yra pareiškusi, jog sieks sumažinti vaistų kainas ir skatins konkurenciją šiame sektoriuje.
Respublikonų kandidato Donaldo Trumpo kalbos būna kategoriškos ir dažnai yra prieštaringai vertinamos. Jeigu jis bus išrinktas prezidentu, tai vargu, jog imsis įgyvendinti visas išsakytas savo idėjas, todėl didžiausią dėmesį skirsime oficialiems D. Trumpo pareiškimams.
D. Trumpo retorika ir neatsargūs pareiškimai nuskambėjo per visą pasaulį, kadangi jis pabrėžia ne tarptautinio bendradarbiavimo naudą, bet koncentruojasi tik į naudą JAV. Politikas nori persiderėti JAV pasirašytas prekybos sutartis, kovoti su Kinijos prekybos politika bei pastatyti sieną su Meksika, kad būtų apribotas imigrantų iš šios šalies srautas. Tai skatina protekcionizmą, kas gali lemti tarptautinės prekybos mažėjimą ir politinių nesutarimų virtinę. Tokia politika gali ženkliai pakenkti globalizacijai.
Pastaruoju metu pastebimas neįprastas D. Trumpo laimėjimo tikimybės indikatorius. Dėl jo kategoriškų pasisakymų, susijusių su Meksika ir iš jos keliaujančiais imigrantais, Meksikos pesas silpnėja, jei rinkos dalyviai tikisi D. Trumpo laimėjimo, ir stiprėja, kai išauga H. Clinton laimėjimo tikimybė. Per pastarąjį mėnesį pesas JAV dolerio atžvilgiu sustiprėjo apie 6%.
Verta atkreipti dėmesį į tai, jog D. Trumpas ne kartą yra neigiamai atsiliepęs apie šiuo metu JAV vykdomą centrinio banko politiką. Dėl to milijardieriui tapus šalies prezidentu netrukus turėtų pasikeisti ir Fed vadovė Janet Yellen. Taip pat galėtų paspartėti ir bazinės palūkanų normos kėlimas, kuris gali sukelti nemažas bangas akcijų rinkose.
Donaldas Trumpas itin neigiamai pasisako prieš B. Obama įgyvendintą sveikatos apsaugos draudimo programą (vadinama „Obamacare“). Nors „Obamacare“ metu buvo apdrausta daug gyventojų, tačiau draudimo įmokos gerokai išaugo ir taip sukėlė nepasitenkinimo bangą. Donaldo Trumpo plane numatyti pokyčiai nurodo, jog draudimo bendrovės galės siūlyti draudimą visose valstijose. Taip siekiama padidinti konkurenciją ir sumažinti draudimo kainas. Taip pat jis neįpareigos gyventojų būtinai turėti draudimą ir įves mokesčių lengvatas bei specialias sveikatos apsaugos taupomąsias sąskaitas, kurios būtų paveldimos.
Tuo tarpu teigiamai galėtų būti paveiktos ginklų gamybos bendrovės, kadangi D. Trumpas nutrauktų kariuomenės biudžeto mažinimą ir žadėjo jį didinti. Pažvelgus į D. Trumpo tikslus aiškiai matoma, kad respublikonų atstovui tapus prezidentu, JAV lauktų gerokai daugiau permainų nei H. Clinton tapus prezidente.
Nei vieno iš kandidatų reputacija nėra visiškai švari. Pavyzdžiui, Hillary Clinton reitingus slegia skandalas dėl kandidatės turėto neteisėto privataus pašto serverio, o Donaldo Trumpo reitingus slegia nekorektiški jo pasisakymai apie moteris.
Investicinės idėjos
Bėgant metams puvo pastebėti tam tikri dėsningumai, susiję su rinkimais ir akcijų kainomis. Vienas žinomiausių tokių dėsningumų yra 4 metus trunkantis „Prezidentų rinkimų ciklas“, kuris įprastai rodo, jog pirmieji metai po rinkimų būna sunkiausi akcijų rinkoje, o geriausi akcijų rinkai būna paskutiniai dveji metai prieš naujus rinkimus. Manoma, jog tokį dėsningumą lemia prieš rinkimus vykdoma ekonomikos augimą skatinanti politika, o rinkimus laimėjusi partija turi sutvarkyti su tokios politikos neigiamomis pasekmėmis.
Šiuo metu negalime pasakyti, kokie iš tiesų sprendimai bus priimami po rinkimų, tačiau jei Hillary Clinton taptų prezidente ir įgyvendintų savo ambicingą infrastruktūros gerinimo projektą, tuomet ilguoju laikotarpiu tai tiesiogiai paveiktų statybos sektorių. Vienos didžiausių šio sektoriaus bendrovių, kurių akcijos kotiruojamos akcijų biržoje, yra „Fluor“ (FLR), „Jacobs Engineering“ (JEC) ir kt.
Verta paminėti, jog H. Clinton išrinkimas gali neigiamai paveikti vaistų gamintojus, kadangi kandidatė yra nusiteikusi apriboti vaistų kainų didinimą, reklamą bei sieks skatinti konkurenciją. Ženkliausiai į H. Clinton siūlomas reformas reaguoja biotechnologijų sektoriaus įmonės. Šio sektoriaus įmones apima ETF fondas iShares Nasdaq Biotechnology (IBB), o šio fondo akcijų kaina per pastarąjį mėnesį sumenko apie 9%. Visą vaistų gamintojų sektorių apima SPDR S&P Pharmaceuticals ETF (XPH), kurio akcijų kaina per tą patį laikotarpį sumenko apytiksliai 8%.
Jeigu D. Trumpas taptų prezidentu, tai siektų pertvarkyti sveikatos draudimo sistemą ir dėl to gali nukentėti draudimo bendrovės. Didžiausios sveikatos draudimo bendrovės JAV yra „UnitedHealth“ (UNH), „Humana“ (HUM), „Anthem“ (ANTM) bei „Aetna“ (AET). Tačiau dauguma minėtų bendrovių jau yra pranešusios, jog dėl nuostolių ketina pasitraukti arba sumažinti veiklą „Obamacare“ draudimo sistemoje.
Donaldas Trumpas yra ne kartą pasisakęs už naftos ir dujų (ypač skalūnų) gavybos spartinimą JAV, kas galėtų teigiamai paveikti šių žaliavų išgavėjus. Didžiausias šio sektoriaus įmones apima ETF fondas Energy Select Sector SPDR (XLE), o skalūnų naftos ir dujų išgavėjus apima kitas ETF fondas VanEck Vectors Unconventional Oil & Gas (FRAK), tačiau jis pasižymi gerokai menkesniu likvidumu.
Prognozuoti ateities scenarijus yra sunku, tačiau tikėtina, jog šie JAV rezidento rinkimai prie televizorių ekranų prikaustys daugumą pasaulio investuotojų.
Parengta LHV banko, remiantis kandidatų į JAV prezidentus tinklalapių (donaldjtrump.com, hillaryclinton.com) pateikiamais duomenimis, Npr.org, Etfdb.com ir užsienio žiniasklaida (Reuters.com, Finance.Yahoo.com, Bloomberg.com, Forbes.com, Marketwatch.com, Thestreet.com, Nytimes.com). Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nereiškia rekomendacijos pirkti ar parduoti minimus vertybinius popierius.