versija spausdinimui
(0)
Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe rugsėjo pabaigoje netikėtai paskelbė apie spalio 22 dieną įvyksiančius pirmalaikius parlamento rinkimus. S. Abes priimtas sprendimas yra susijęs ne tik su siekiu pasinaudoti palankia ekonomine situacija ir išaugusia grėsme iš Šiaurės Korėjos pusės, bet taip pat su tuo, kad opozicija yra susiskaldžiusi, nors valdžioje esanti partija susiduria su rimtomis problemomis. Vargu ar galima tikėtis, kad bus pasiekta patenkinamų 2014 metų rinkimų rezultatų, tačiau S. Abes partija turėtų išsaugoti daugumą parlamente, taigi bus tęsiama vadinamoji abenomika – tai reiškia, kad vidutiniu laikotarpiu Japonijos jenos kaina patirs spaudimą mažėjimo linkme.
Kai dėl kelių skandalų pirmoje metų pusėje Japonijos ministro pirmininko populiarumas krito iki istorinių žemumų, Shinzo Abe įsivėlė į rizikingą perversmo žaidimą. Tačiau lyderio pozicijas užimančiai Liberalų demokratų partijai susitelkus į kovą dėl lyderystės, opozicija vis dar laukia savo progos. Be to, politikos arenoje pasirodė Tokijo merės ir buvusios Japonijos demokratinės partijos narės Yuriko Koike suburta naujoji „Vilties“ partija. Y. Koike Tokijo mero rinkimuose pasiekė triuškinančios pergalės ir pagarsėjo savo aštria kritika S. Abes politikos atžvilgiu. Vis dėlto „Vilties“ partija dar nėra pasirengus rinkimams šalies mastu, tačiau savo elektoratą ji didina valdančiosios partijos sąskaita.
S. Abe ir jo Liberalų demokratų partija savo retoriką gali toliau grįsti gera šalies ekonomine padėtimi. Šiuo metu Japonija išeina iš ekonominės stagnacijos ir galima tikėtis, kad jai pavyks pasiekti trokštamo BVP pokyčio nuo 2012 iki 2020 metų, kuris siekia maždaug vieną penktąją savo pradinės vertės. Maža to, nedarbo lygis šalyje dabar yra mažiausias per 30 metų ir vyriausybei pavyko stabilizuoti viešuosius finansus. Be to, premjero reputaciją palankiai paveikė konfliktas dėl Šiaurės Korėjos, nes karo akivaizdoje išryškėjo S. Abes, kaip lyderio, savybės.
Šiuo metu Atstovų rūmuose (žemuosiuose parlamento rūmuose) Liberalų demokratų partijai priklauso 291 vieta ir kartu su „Komeito“ partija (NKP, 35 vietos) ji yra sudariusi koaliciją, kuri sudaro du trečdalius konstitucinės daugumos. Spalio 22 dieną įvyksiančiuose rinkimuose vietų skaičius Atstovų rūmuose sumažės dešimčia iki 465 ir tai reiškia, kad paprastąją balsų daugumą sudarys 233 balsai, o dviejų trečdalių daugumą – 310 balsų. Atsižvelgiant į pastarųjų apklausų duomenimis sumenkusį S. Abes populiarumą ir sumažėjusią rinkėjų paramą, sunku tikėtis, kad pasikartos ankstesnių rinkimų rezultatai, tačiau jis vis dar gali išlaikyti paprastąją daugumą. Be to, pirmalaikiai rinkimai turėtų sutrukdyti opozicijai sustiprinti savo poziciją iki kitų rinkimų.
Tokiu atveju S. Abe ne tik galėtų tęsti savo ekonomikos politiką, bet, surinkęs dviejų trečdalių daugumą, jis taip pat turėtų galimybę keisti kai kuriuos konstitucijos straipsnius. Finansų rinkos požiūriu, rinkimai yra pagrįsti ekonominės politikos ateitimi. Rinkimų kampanijoje ministras pirmininkas S. Abe pabrėžė savo pasiryžimą 2019 metų spalį padidinti pridėtinės vertės mokestį iki 10 proc. (šiuo metu jis yra 8 proc.) siekiant surinkti daugiau pinigų į biudžetą ir skirti juos švietimo išlaidoms padengti. Atsižvelgiant į ankstesnius žlugusius planus, dėl kurių ekonomika patyrė stiprų nuosmukį, šįkart numatomas fiskalinis paketas yra maždaug 2 mlrd. jenų dydžio. Fiskalinis stimulas toliau skatintų ekonomikos atsigavimą ir teigiamai paveiktų Japonijos vertybinių popierių biržą. Jenai poveikio turės ir padidėjęs noras rizikuoti, kurį skatina gera Japonijos ekonomikos padėtis. Be to, didesnio PVM perspektyva trumpalaikiu laikotarpiu skatina vartotojus labiau išlaidauti ir didina importą. Pablogėjęs Japonijos prekybos balansas neabejotinai sudarys sąlygas mažėti jenos vertei.
Tačiau toks poveikis yra ilgalaikis. Šiuo metu rinkoje nerimo dėl rinkimų nejuntama. Numatomas JAV dolerio ir Japonijos jenos kintamumas per savaitę (t. y. iškart po rinkimų) lieka žemas ir tai byloja, kad pasitvirtinus pagrindiniam scenarijui investuotojai didelių svyravimų valiutų rinkoje nesitiki.
Konradas Białas
vyriausiasis ekonomistas
„TMS Europe“
Kai dėl kelių skandalų pirmoje metų pusėje Japonijos ministro pirmininko populiarumas krito iki istorinių žemumų, Shinzo Abe įsivėlė į rizikingą perversmo žaidimą. Tačiau lyderio pozicijas užimančiai Liberalų demokratų partijai susitelkus į kovą dėl lyderystės, opozicija vis dar laukia savo progos. Be to, politikos arenoje pasirodė Tokijo merės ir buvusios Japonijos demokratinės partijos narės Yuriko Koike suburta naujoji „Vilties“ partija. Y. Koike Tokijo mero rinkimuose pasiekė triuškinančios pergalės ir pagarsėjo savo aštria kritika S. Abes politikos atžvilgiu. Vis dėlto „Vilties“ partija dar nėra pasirengus rinkimams šalies mastu, tačiau savo elektoratą ji didina valdančiosios partijos sąskaita.
S. Abe ir jo Liberalų demokratų partija savo retoriką gali toliau grįsti gera šalies ekonomine padėtimi. Šiuo metu Japonija išeina iš ekonominės stagnacijos ir galima tikėtis, kad jai pavyks pasiekti trokštamo BVP pokyčio nuo 2012 iki 2020 metų, kuris siekia maždaug vieną penktąją savo pradinės vertės. Maža to, nedarbo lygis šalyje dabar yra mažiausias per 30 metų ir vyriausybei pavyko stabilizuoti viešuosius finansus. Be to, premjero reputaciją palankiai paveikė konfliktas dėl Šiaurės Korėjos, nes karo akivaizdoje išryškėjo S. Abes, kaip lyderio, savybės.
Šiuo metu Atstovų rūmuose (žemuosiuose parlamento rūmuose) Liberalų demokratų partijai priklauso 291 vieta ir kartu su „Komeito“ partija (NKP, 35 vietos) ji yra sudariusi koaliciją, kuri sudaro du trečdalius konstitucinės daugumos. Spalio 22 dieną įvyksiančiuose rinkimuose vietų skaičius Atstovų rūmuose sumažės dešimčia iki 465 ir tai reiškia, kad paprastąją balsų daugumą sudarys 233 balsai, o dviejų trečdalių daugumą – 310 balsų. Atsižvelgiant į pastarųjų apklausų duomenimis sumenkusį S. Abes populiarumą ir sumažėjusią rinkėjų paramą, sunku tikėtis, kad pasikartos ankstesnių rinkimų rezultatai, tačiau jis vis dar gali išlaikyti paprastąją daugumą. Be to, pirmalaikiai rinkimai turėtų sutrukdyti opozicijai sustiprinti savo poziciją iki kitų rinkimų.
Tokiu atveju S. Abe ne tik galėtų tęsti savo ekonomikos politiką, bet, surinkęs dviejų trečdalių daugumą, jis taip pat turėtų galimybę keisti kai kuriuos konstitucijos straipsnius. Finansų rinkos požiūriu, rinkimai yra pagrįsti ekonominės politikos ateitimi. Rinkimų kampanijoje ministras pirmininkas S. Abe pabrėžė savo pasiryžimą 2019 metų spalį padidinti pridėtinės vertės mokestį iki 10 proc. (šiuo metu jis yra 8 proc.) siekiant surinkti daugiau pinigų į biudžetą ir skirti juos švietimo išlaidoms padengti. Atsižvelgiant į ankstesnius žlugusius planus, dėl kurių ekonomika patyrė stiprų nuosmukį, šįkart numatomas fiskalinis paketas yra maždaug 2 mlrd. jenų dydžio. Fiskalinis stimulas toliau skatintų ekonomikos atsigavimą ir teigiamai paveiktų Japonijos vertybinių popierių biržą. Jenai poveikio turės ir padidėjęs noras rizikuoti, kurį skatina gera Japonijos ekonomikos padėtis. Be to, didesnio PVM perspektyva trumpalaikiu laikotarpiu skatina vartotojus labiau išlaidauti ir didina importą. Pablogėjęs Japonijos prekybos balansas neabejotinai sudarys sąlygas mažėti jenos vertei.
Tačiau toks poveikis yra ilgalaikis. Šiuo metu rinkoje nerimo dėl rinkimų nejuntama. Numatomas JAV dolerio ir Japonijos jenos kintamumas per savaitę (t. y. iškart po rinkimų) lieka žemas ir tai byloja, kad pasitvirtinus pagrindiniam scenarijui investuotojai didelių svyravimų valiutų rinkoje nesitiki.
Konradas Białas
vyriausiasis ekonomistas
„TMS Europe“