
Rugpjūtį JAV sukurta 151 tūkst. naujų darbo vietų. Nors tai mažiau, palyginti su „Bloomberg“ prognoze (180 tūkst.), šie duomenys rodo, kad JAV darbo rinka kol kas nesusiduria su rimtesnėmis problemomis. Taip pat į didžiąją pusę pakoreguota liepos mėn. statistika (remiantis naujausiais duomenimis, liepą sukurta 275 tūkst. naujų darbo vietų – 20 tūkst. daugiau, nei skelbta anksčiau).
Pramonės produkcijos sektoriaus duomenys kiek nuvylė – rugpjūti jame darbo vietų sumažėjo 14 tūkstančių. Nedarbo lygis išliko beveik nepakitęs (4,9 procento). FED pareigūnai ne kartą yra pažymėję, kad tam, kad būtų nuspręsta padidinti palūkanų normas, nėra būtina, kad kiekvieno mėn. darbo rinkos duomenys būtų ypatingai geri ir viršytų lūkesčius (manoma, kad virš 100 tūkst. naujų darbo vietų jau yra teigiamas rezultatas). Nors pinigų politikos sugriežtinimo tikimybė rugsėjo mėn. susitikime po pastarosios už! imtumo ataskaitos sumažėjo, palūkanų normų kėlimas šiais metais vis dar yra labai tikėtinas. Remiantis palūkanų normų ateities sandoriais, tokia tikimybė dabar vertinama 59 procentų.
Mažėjant tikimybei, kad FED jau rugsėjį pakels palūkanų normas, pasaulio akcijų indeksai kyla – Europos „Stoxx Europe 600“ ūgtelėjo 1,97 proc., JAV „Dow Jones“ ir „S&P 500” atitinkamai 0.39 ir 0.42 procento. Šįryt auga ir daugumos Azijos akcijų biržų indeksų vertės – Japonijos NIKKEI 0,70 proc. Honkongo „Hang Seng“ 1,57 proc., Kinijos „Shanghai Composite“ 0,21 procento. Labiausiai brangsta žaliavų sektoriaus bendrovių akcijos.
Nafta brango po Rusijos prezidento pasisakymo. „Brent“ rūšies naftos kaina penktadienį šoktelėjo net 3,04 proc. po to, kai V. Putinas pareiškė, jog norėtų, kad Rusija ir OPEC susitartų dėl gavybos ribojimo. Aukso kaina pasirodžius darbo rinkos duomenims JAV, ūgtelėjo 0,9 procento. JAV doleris euro atžvilgiu susilpnėjo 0,34 procento.
Baltijos šalių biržose – netikėtas „Latvijos tilti“ akcijų kainos šuolis. OMXB indeksas penktadienį smuktelėjo 0,11 procento. Pagrindiniame sąraše labiausiai brango „Lietuvos energijos gamybos“ akcijos – bendrovei paskelbus, kad rugsėjo 26 d. vyksiančiam visuotiniam akcininkų susirinkimui bus siūloma pritarti 0,043 eurų dydžio dividendams, jų kaina šoktelėjo 6,85 proc. (apyvarta 65,2 tūkst. eurų). Jau kelintą dieną iš eilės brango mažmeninės prekybos bendrovių akcijos („Silvano Fashion Group“ +1,40 proc., apyvarta 52,1 tūkst. eurų, „Apranga“ atitinkamai +1,98 proc., ir 42,9 tūkst. eurų). Kainos pokyčiu išsiskyrė antriniame sąraše esančios „Latvijos tilti“ akcijos – nors jokių naujienų apie bendrovę nepaskelbta, akcijų kaina šovė aukštyn net 75,76 proc. (apyvarta – 31,9 tūkst. eurų).
Pramonės produkcijos sektoriaus duomenys kiek nuvylė – rugpjūti jame darbo vietų sumažėjo 14 tūkstančių. Nedarbo lygis išliko beveik nepakitęs (4,9 procento). FED pareigūnai ne kartą yra pažymėję, kad tam, kad būtų nuspręsta padidinti palūkanų normas, nėra būtina, kad kiekvieno mėn. darbo rinkos duomenys būtų ypatingai geri ir viršytų lūkesčius (manoma, kad virš 100 tūkst. naujų darbo vietų jau yra teigiamas rezultatas). Nors pinigų politikos sugriežtinimo tikimybė rugsėjo mėn. susitikime po pastarosios už! imtumo ataskaitos sumažėjo, palūkanų normų kėlimas šiais metais vis dar yra labai tikėtinas. Remiantis palūkanų normų ateities sandoriais, tokia tikimybė dabar vertinama 59 procentų.
Mažėjant tikimybei, kad FED jau rugsėjį pakels palūkanų normas, pasaulio akcijų indeksai kyla – Europos „Stoxx Europe 600“ ūgtelėjo 1,97 proc., JAV „Dow Jones“ ir „S&P 500” atitinkamai 0.39 ir 0.42 procento. Šįryt auga ir daugumos Azijos akcijų biržų indeksų vertės – Japonijos NIKKEI 0,70 proc. Honkongo „Hang Seng“ 1,57 proc., Kinijos „Shanghai Composite“ 0,21 procento. Labiausiai brangsta žaliavų sektoriaus bendrovių akcijos.
Nafta brango po Rusijos prezidento pasisakymo. „Brent“ rūšies naftos kaina penktadienį šoktelėjo net 3,04 proc. po to, kai V. Putinas pareiškė, jog norėtų, kad Rusija ir OPEC susitartų dėl gavybos ribojimo. Aukso kaina pasirodžius darbo rinkos duomenims JAV, ūgtelėjo 0,9 procento. JAV doleris euro atžvilgiu susilpnėjo 0,34 procento.
Baltijos šalių biržose – netikėtas „Latvijos tilti“ akcijų kainos šuolis. OMXB indeksas penktadienį smuktelėjo 0,11 procento. Pagrindiniame sąraše labiausiai brango „Lietuvos energijos gamybos“ akcijos – bendrovei paskelbus, kad rugsėjo 26 d. vyksiančiam visuotiniam akcininkų susirinkimui bus siūloma pritarti 0,043 eurų dydžio dividendams, jų kaina šoktelėjo 6,85 proc. (apyvarta 65,2 tūkst. eurų). Jau kelintą dieną iš eilės brango mažmeninės prekybos bendrovių akcijos („Silvano Fashion Group“ +1,40 proc., apyvarta 52,1 tūkst. eurų, „Apranga“ atitinkamai +1,98 proc., ir 42,9 tūkst. eurų). Kainos pokyčiu išsiskyrė antriniame sąraše esančios „Latvijos tilti“ akcijos – nors jokių naujienų apie bendrovę nepaskelbta, akcijų kaina šovė aukštyn net 75,76 proc. (apyvarta – 31,9 tūkst. eurų).