versija spausdinimui
(0)
Po šiandien įvykusio Europos Centrinio banko atstovų posėdžio paaiškėjo, jog buvo nuspręsta euro zonoje ir toliau nekeisti šio banko nustatytų palūkanų. Toks sprendimas atitiko ekonomistų lūkesčius.
Bazinė palūkanų norma ir toliau sudarys apvalų nulį, o už Europos Centriniame banke komercinių bankų laikomus indėlius ir toliau bus taikoma neigiama 0,4 procento palūkanų norma.
Be to, nepakeista ir ribinio skolinimosi palūkanų norma, kuri išliks ta pati ir sudarys 0,25 procento.
Europos Centrinio banko atstovai ir toliau prognozuoja, kad dabartiniame žemame lygyje arba dar žemesniame lygyje palūkanų normos išliks ilgesnį laiką.
Kalbant apie nestandartines pinigų politikos priemones, valdančioji taryba patvirtina, kad turto bus perkama už 80 mlrd. eurų per mėnesį iki 2017 metų kovo pabaigos arba ilgiau, jei tai bus būtina, tačiau bet kokiu atveju tol, kol valdančioji taryba įsitikins, kad infliacijos raida vėl tapo tvari ir atitinka siekį, rašoma Europos Centrinio banko pranešime.
Spaudos konferencijos metu Mario Draghi teigė, jog ekonomikos augimas euro zonoje turėtų išlikti vidutinio spartumo, na o jį palaikys vidaus vartojimas. Pinigų politika šiais metais išliks ekspansinė, na o kitais ir 2018 metais turėtų būti neutrali. Kitais metais infliacija turėtų ūgtelėti.
Jis tuo pačiu atskleidė, kad banko atstovams reikia daugiau laiko, jie lauks pasirodančių naujausių duomenų ir tuomet priims sprendimus dėl tolimesnių veiksmų. Jokių diskusijų per šios dienos posėdį apie pokyčius aktyvų supirkimo programoje nebuvo.
Mario Draghi pabrėžė, kad Brexit - tai rizika, kuri realizavosi, tačiau dar per anksti pasakyti tiksliai, kokį tai turės poveikį euro zonos ekonomikai. Bet kokiu atveju Centrinis bankas esant poreikiui yra pasiruošęs veikti ir koreguoti savo vykdomą aktyvų supirkimo programą.
Sunku pasakyti, koks bus įvykių Turkijoje poveikis euro zonos ekonomikai, tačiau be jokios abejonės tai paveiks pasitikėjimą ir lūkesčius, sakė Europos Centrinio banko vadovas.
Artimiausias Europos Centrinio banko narių posėdis bus surengtas jau tik rudenį, t.y. rugsėjo aštuntą dieną.
Bazinė palūkanų norma ir toliau sudarys apvalų nulį, o už Europos Centriniame banke komercinių bankų laikomus indėlius ir toliau bus taikoma neigiama 0,4 procento palūkanų norma.
Be to, nepakeista ir ribinio skolinimosi palūkanų norma, kuri išliks ta pati ir sudarys 0,25 procento.
Europos Centrinio banko atstovai ir toliau prognozuoja, kad dabartiniame žemame lygyje arba dar žemesniame lygyje palūkanų normos išliks ilgesnį laiką.
Kalbant apie nestandartines pinigų politikos priemones, valdančioji taryba patvirtina, kad turto bus perkama už 80 mlrd. eurų per mėnesį iki 2017 metų kovo pabaigos arba ilgiau, jei tai bus būtina, tačiau bet kokiu atveju tol, kol valdančioji taryba įsitikins, kad infliacijos raida vėl tapo tvari ir atitinka siekį, rašoma Europos Centrinio banko pranešime.
Spaudos konferencijos metu Mario Draghi teigė, jog ekonomikos augimas euro zonoje turėtų išlikti vidutinio spartumo, na o jį palaikys vidaus vartojimas. Pinigų politika šiais metais išliks ekspansinė, na o kitais ir 2018 metais turėtų būti neutrali. Kitais metais infliacija turėtų ūgtelėti.
Jis tuo pačiu atskleidė, kad banko atstovams reikia daugiau laiko, jie lauks pasirodančių naujausių duomenų ir tuomet priims sprendimus dėl tolimesnių veiksmų. Jokių diskusijų per šios dienos posėdį apie pokyčius aktyvų supirkimo programoje nebuvo.
Mario Draghi pabrėžė, kad Brexit - tai rizika, kuri realizavosi, tačiau dar per anksti pasakyti tiksliai, kokį tai turės poveikį euro zonos ekonomikai. Bet kokiu atveju Centrinis bankas esant poreikiui yra pasiruošęs veikti ir koreguoti savo vykdomą aktyvų supirkimo programą.
Sunku pasakyti, koks bus įvykių Turkijoje poveikis euro zonos ekonomikai, tačiau be jokios abejonės tai paveiks pasitikėjimą ir lūkesčius, sakė Europos Centrinio banko vadovas.
Artimiausias Europos Centrinio banko narių posėdis bus surengtas jau tik rudenį, t.y. rugsėjo aštuntą dieną.