
Be to, paaiškėjo, jog balandį naujų darbo vietų buvo sukurta mažiau nei prieš tai skelbta, t.y. ne 160 tūkstančių, o tik 123 tūkstančiai. Kovo mėnesio rodiklis buvo sumažintas nuo 208 iki 186 tūkstančių.
Tačiau bedarbystė Amerikoje per gegužę smuktelėjo nuo 5 iki net 4,7 procento, kai ekonomistai prognozavo, jog ji kris tik iki vidutiniškai 4,9 procento. Tai mažiausia bedarbystė šalyje nuo pat 2007 metų lapkričio mėnesio. Kaip teigiama, šio rodiklio kritimą lėmė tai, jog sumažėjo aktyviai ieškančių darbo.
Atkreipiame dėmesį, kad vadinamoji nedarbo norma, į kurią yra įskaičiuojami ir tie darbuotojai, kurie dirba ne pilną darbo dieną, tačiau norėtų dirbti visą darbo dieną, bei tie bedarbiai, kurie norėtų dirbti, bet prarado viltį susirasti darbą ir jo aktyviai neieško, Amerikoje gegužės mėnesį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, išliko nepakitusi ir sudarė 9,7 procento.

Nei vienas iš apklaustų ekonomistų nesitikėjo, jog per praėjusį mėnesį Amerikoje bus sukurta tiek mažai naujų darbo vietų ne žemės ūkio sektoriuose.
Amerikos privačiame sektoriuje per gegužę buvo sukurta vos 25 tūkstančiai naujų darbo vietų, kai laukta, jog šis skaičius sudarys vidutiniškai 152 tūkstančius. Anksčiau skelbtas balandžio mėnesio rodiklis buvo sumažintas nuo 171 iki 130 tūkstančių. Šalies viešajame sektoriuje per praėjusį mėnesį sukurta trylika tūkstančių naujų darbo vietų, kai mėnesį prieš tai jų skaičius sumažėjo septyniais tūkstančiais, nors anksčiau skelbta, jog vienuolika tūkstančių.
Per paskutinį šių metų pavasario mėnesį Amerikoje darbo vietų skaičius sumažėjo tiek gamyklose, tiek statybų, informatikos bei kasybos ir gavybos sektoriuose. Gamyklose darbo vietų skaičius krito dešimt tūkstančių, kai laukta, jog sumažės tik vienu tūkstančiu. Balandį ten buvo sukurta tik du tūkstančiai naujų darbo vietų, arba perpus mažiau nei anksčiau manyta. Statybų srityje darbo vietų skaičius sumažėjo penkiolika tūkstančių, informatikos - 34 tūkstančiais, kasybos ir gavybos srityje krito 11 tūkstančių.

Tuo tarpu vidutinis valandinis darbo užmokestis Amerikoje gegužę paaugo 0,2 procento, kas atitiko lūkesčius. Mėnesį prieš tai prieaugis buvo dvigubai didesnis, nors iš pradžių skelbta, jog sudarė 0,3 procento. Metinis vidutinio valandinio darbo užmokesčio prieaugis kaip ir balandį siekė 2,5 procento.
Po gegužės mėnesio darbo rinkos duomenų pasirodymo remiantis ateities sandoriais, tikimybė, jog Amerikos Centrinis bankas jau birželį padidins savo bazinę palūkanų normą, smuktelėjo nuo 21 iki 6 procentų, o jog tai nutiks liepą, krito nuo 58 iki 42 procentų. Tad labiausiai tikėtina, kad palūkanų padidinimo sulauksime rugsėjį, nes tokia tikimybė siekia 52 procentus.