
Remiantis Pasaulio aukso tarybos duomenimis, per pirmą šių metų ketvirtį aukso paklausa pakilo net dvidešimt vienu procentu ir tik vieną kart per visą pasaulio istoriją šio vertingojo metalo paklausa buvo dar didesnė.
Per praėjusį ketvirtį pasaulinė aukso paklausa siekė 1290 tonų, kas palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kaip minėta, buvo 21 procentu daugiau.
Labiausiai šio vertingojo metalo paklausa ūgtelėjo ETF fondų tarpe, t.y. bendrai ji paaugo net 364 tonom, arba labiausiai nuo pat 2009 metų pirmojo ketvirčio. Palyginimui, per praėjusių metų pirmąjį ketvirtį ETF fondai savo turimo aukso kiekį padidino vos 26 tonom.
Per praėjusį ketvirtį pasaulio šalių Centriniai bankai ir vėl gan aktyviai pirko auksą. Bendrai jie įsigijo 109 tonas aukso. Tai jau net dvidešimt pirmas ketvirtis iš eilės kai jie didina savo turimo aukso kiekį. Rusijos Centrinis bankas įsigijo net 52 procentais daugiau aukso nei per praėjusių metų pirmąjį ketvirtį, taip pat gan pastebimai savo turimus minimo metalo rezervus padidino ir Kinija bei Kazachstanas.
Kaip teigiama, aukso paklausos augimą lėmė Europoje ir Japonijoje esančios neigiamos palūkanos, tikėtina lėtesnis nei manyta pinigų politikos griežtinimas Amerikoje, sumažintos pasaulio ekonomikos augimo prognozės ir dolerio vertės kritimas.
Tuo tarpu aukso pasiūla per pirmą šių metų ketvirtį padidėjo penkiais procentais iki 1135 tonų.
Nuo šių metų pradžios šio vertingojo metalo kaina rinkoje paaugo beveik penktadaliu, o per pastaruosius vienerius metus - virš keturių procentų.
Per praėjusį ketvirtį pasaulinė aukso paklausa siekė 1290 tonų, kas palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kaip minėta, buvo 21 procentu daugiau.
Labiausiai šio vertingojo metalo paklausa ūgtelėjo ETF fondų tarpe, t.y. bendrai ji paaugo net 364 tonom, arba labiausiai nuo pat 2009 metų pirmojo ketvirčio. Palyginimui, per praėjusių metų pirmąjį ketvirtį ETF fondai savo turimo aukso kiekį padidino vos 26 tonom.
Per praėjusį ketvirtį pasaulio šalių Centriniai bankai ir vėl gan aktyviai pirko auksą. Bendrai jie įsigijo 109 tonas aukso. Tai jau net dvidešimt pirmas ketvirtis iš eilės kai jie didina savo turimo aukso kiekį. Rusijos Centrinis bankas įsigijo net 52 procentais daugiau aukso nei per praėjusių metų pirmąjį ketvirtį, taip pat gan pastebimai savo turimus minimo metalo rezervus padidino ir Kinija bei Kazachstanas.
Kaip teigiama, aukso paklausos augimą lėmė Europoje ir Japonijoje esančios neigiamos palūkanos, tikėtina lėtesnis nei manyta pinigų politikos griežtinimas Amerikoje, sumažintos pasaulio ekonomikos augimo prognozės ir dolerio vertės kritimas.
Tuo tarpu aukso pasiūla per pirmą šių metų ketvirtį padidėjo penkiais procentais iki 1135 tonų.
Nuo šių metų pradžios šio vertingojo metalo kaina rinkoje paaugo beveik penktadaliu, o per pastaruosius vienerius metus - virš keturių procentų.