versija spausdinimui
(0)
Po šiandien įvykusio Europos Centrinio banko atstovų posėdžio paaiškėjo, jog kaip ir buvo laukta rinkoje, buvo nuspręsta dar labiau padidinti neigiamas palūkanas už šiame banke komercinių bankų laikomus indėlius. Tuo tarpu bazinė palūkanų norma išliko nepakeista. Po šios informacijos pasirodymo prasidėjo įspūdingas euro šou.
Neigiama palūkanų norma už indėlius buvo kilstelta nuo 0,2 iki 0,3 procento, na o Europos Centrinio banko bazinė palūkanų norma ir toliau išlieka rekordinėse žemumose bei siekia vos 0,05 procento. Abu minėti sprendimai atitiko ekonomistų lūkesčius.
Tuo tarpu šio banko ribinio skolinimo palūkanų norma taip pat išliko nepakeista ir siekia 0,3 procento.
Verta pabrėžti, kad euras likus valandai iki Europos Centrinio banko posėdžio sprendimų paviešinimo buvo pradėjęs vis labiau pigti dolerio atžvilgiu, tačiau likus apie dešimt minučių iki minėtų sprendimų paviešinimo jis ėmė aktyviai ir agresyviai brangti.
Na o po paviešinimo euras dolerio atžvilgiu staigiai susilpnėjo, tačiau po to galingai pajudėjo į viršų, bendrai jo vertė nuo dienos dugno, t.y. 1.05266 dolerių už eurą, pašoko iki dienos maksimumo, kuris siekė 1.08896 dolerius už eurą.
Akivaizdu, jog rinkos dalyviai nusprendė realizuoti pelnus, nes prieš tai jau buvo įvertintas toks įvykių posūkis ir euras buvo pastebimai atpigęs, bei galbūt dalis investuotojų ir spekuliuotojų vylėsi, kad Europos Centrinio banko atstovai imsis dar agresyvesnių veiksmų.
Spaudos konferencijos metu Europos Centrinio banko prezidentas Mario Draghi pranešė, kad šiuo metu šio banko įgyvendinama aktyvų supirkimo programos trukmė yra pratęsiama pusmečiui iki 2017 metų kovo mėnesio ir jei reikės, ji gali trukti dar ilgiau. Taip pat buvo nuspręsta, kad įgyvendinant minėtą aktyvų supirkimo programą bus superkamos ir euro zonos šalių regionų ir savivaldybių išleisti skolos vertybiniai popieriai bei bus reinvestuojamos lėšos gautos tuomet, kai suėjus terminui išleidę obligacijas jas išpirks.
Be to, buvo pabrėžta, kad esant reikalui, t.y. siekiant užtikrinti kainų stabilumą euro zonoje arba reikiamą metinės infliacijos lygį, gali būti panaudotos papildomos priemonės bei tuo pačiu dar labiau sušvelninta monetarinė politika.
Priminsime, kad nuo šių metų kovo mėnesio Europos Centrinis bankas kas mėnesį aktyvų supirkimui rinkoje skiria po šešiasdešimt milijardų eurų. Mario Draghi atskleidė, jog šios programos parametrai bus peržiūrėti kitų metų pavasarį.
Tuo pačiu labai nežymiai buvo pakoreguotos Europos Centrinio banko rugsėjį skelbtos euro zonos makroekonominės prognozės, t.y. bendrojo vidaus produkto augimo ir infliacijos. Kitų metų euro zonos infliacijos prognozė buvo sumažinta nuo 1,1 iki vieno procento, na o 2017 metų - nuo 1,7 iki 1,6 procento. Kitais metais šios zonos ekonomika turėtų paaugti 1,7 procento, t.y. šiuo atveju prognozė nepakeista, o 2017 metų prieaugio prognozė buvo kilstelta nuo 1,8 iki 1,9 procento.
Neigiama palūkanų norma už indėlius buvo kilstelta nuo 0,2 iki 0,3 procento, na o Europos Centrinio banko bazinė palūkanų norma ir toliau išlieka rekordinėse žemumose bei siekia vos 0,05 procento. Abu minėti sprendimai atitiko ekonomistų lūkesčius.
Tuo tarpu šio banko ribinio skolinimo palūkanų norma taip pat išliko nepakeista ir siekia 0,3 procento.
Verta pabrėžti, kad euras likus valandai iki Europos Centrinio banko posėdžio sprendimų paviešinimo buvo pradėjęs vis labiau pigti dolerio atžvilgiu, tačiau likus apie dešimt minučių iki minėtų sprendimų paviešinimo jis ėmė aktyviai ir agresyviai brangti.
Akivaizdu, jog rinkos dalyviai nusprendė realizuoti pelnus, nes prieš tai jau buvo įvertintas toks įvykių posūkis ir euras buvo pastebimai atpigęs, bei galbūt dalis investuotojų ir spekuliuotojų vylėsi, kad Europos Centrinio banko atstovai imsis dar agresyvesnių veiksmų.
Spaudos konferencijos metu Europos Centrinio banko prezidentas Mario Draghi pranešė, kad šiuo metu šio banko įgyvendinama aktyvų supirkimo programos trukmė yra pratęsiama pusmečiui iki 2017 metų kovo mėnesio ir jei reikės, ji gali trukti dar ilgiau. Taip pat buvo nuspręsta, kad įgyvendinant minėtą aktyvų supirkimo programą bus superkamos ir euro zonos šalių regionų ir savivaldybių išleisti skolos vertybiniai popieriai bei bus reinvestuojamos lėšos gautos tuomet, kai suėjus terminui išleidę obligacijas jas išpirks.
Be to, buvo pabrėžta, kad esant reikalui, t.y. siekiant užtikrinti kainų stabilumą euro zonoje arba reikiamą metinės infliacijos lygį, gali būti panaudotos papildomos priemonės bei tuo pačiu dar labiau sušvelninta monetarinė politika.
Priminsime, kad nuo šių metų kovo mėnesio Europos Centrinis bankas kas mėnesį aktyvų supirkimui rinkoje skiria po šešiasdešimt milijardų eurų. Mario Draghi atskleidė, jog šios programos parametrai bus peržiūrėti kitų metų pavasarį.
Tuo pačiu labai nežymiai buvo pakoreguotos Europos Centrinio banko rugsėjį skelbtos euro zonos makroekonominės prognozės, t.y. bendrojo vidaus produkto augimo ir infliacijos. Kitų metų euro zonos infliacijos prognozė buvo sumažinta nuo 1,1 iki vieno procento, na o 2017 metų - nuo 1,7 iki 1,6 procento. Kitais metais šios zonos ekonomika turėtų paaugti 1,7 procento, t.y. šiuo atveju prognozė nepakeista, o 2017 metų prieaugio prognozė buvo kilstelta nuo 1,8 iki 1,9 procento.