
Šioje šalyje šiandien bazinė palūkanų norma buvo sumažinta nuo vieno iki 0,75 procento, kai ekonomistai prognozavo, jog ji išliks nepakeista. Tokį sprendimą Norvegijos Centrinis bankas be jokios abejonės priėmė reaguodamas į ir vėl pablogėjusią padėtį naftos rinkoje, t.y. reaguodamas į šios žaliavos kainos kritimą, bei tuo pačiu siekdamas paskatinti ekonominį aktyvumą šalyje.
Apie pietus rinkoje už vieną dolerį buvo mokama po 8.43507 Norvegijos kronas, arba 1,82 procento daugiau nei ankstesnės prekybos sesijos metu, na o už vieną eurą buvo mokama po 9.46872 kronas, arba 2,16 procento daugiau.
„Mes tikimės susilpnėjimo iki 9,5 už eurą” – pareiškė SEB banko valiutų strategas Richard Felkenhall.
Jis tuo pačiu pridėjo, jog Norvegijos ekonomika vis dar kovoja ir tuo pačiu monetarinės politikos vykdytojai dar turi daugiau galimybių sušvelninti savo vykdomą pinigų politiką.
Prieš tai bazinė palūkanų norma šioje šalyje buvo sumažinta šių metų vasaros pradžioje, t.y. birželį ji irgi sumažėjo 0,25 procento iki vieno procento. Tuomet Norvegijos Centrinio banko atstovai užsiminė, jog šalyje monetarinė politika gali būti sušvelninta ir dar labiau, na o tokia tikimybė buvo vertinama septyniasdešimčia procentų.

Per antrą šių metų ketvirtį Norvegijos bendrojo vidaus produkto metinis prieaugis siekė 2,2 procento, kai ketvirtį prieš tai sudarė 1,5 procento. Tuo tarpu ketvirčio pokytis buvo neigiamas ir siekė 0,1 procento, kai ketvirtį prieš tai dar buvo teigiamas ir sudarė 0,1 procento. Metinė infliacija Norvegijoje rugpjūtį siekė du procentus, kai liepą sudarė 1,8 procento.
Nuo šių metų pradžios doleris Norvegijos kronos atžvilgiu pabrango trylika procentų, o mūsų valiuta - penkiais procentais. Per pastaruosius vienerius metus verčių prieaugis siekė atitinkamai 31,7 ir 15,9 procento.