versija spausdinimui
(0)
Didžiausios Azijos ekonomikos augimo sulėtėjimas, laukiamas Amerikos Federalinio Rezervų banko pinigų politikos sugriežtinimas bei Kinijos juanio devalvacija - ši pavojinga įvykių seka primena tai, kas vyko praėjusio amžiaus devyniasdešimtųjų Azijos krizės išvakarėse, skelbia Bloomberg.
Sulėtėjimas, kuris tuomet paveikė didžiausią Azijoje Japonijos ekonomiką, sukėlė regiono šalių valiutų konkurencinę devalvaciją, kuri prisidėjo prie krizės, kurios kulminacija buvo pasiekta 1997 - 1998 metais. Šįkart Kinijos Centrinio banko veiksmai, t.y. juanio devalvacija, lėmė valiutų devalvaciją Vietname ir Kazachastane.
Tiesa, dabartinė padėtis su ta buvusia 1994 metais be akivaizdžių panašumu, tuo pačiu pasižymi ir skirtumais.
„Nemaloni sumaištis ne tik yra įmanoma, bet ir tikėtina. Tačiau aš nesitikiu Azijos krizės pasikartojimo. 1997 metais bankinis sektorius buvo išvalytas, tad regiono atsparumas šokams turėtų būti didesnis“ - pareiškė SLJ Macro Partners hedge fondo įkūrėjas Stephen Jen.
Azijos šalys šiuo metu pasižymi einamosios sąskaitos pertekliumi, griežtai kontroliuoja biudžetų deficitus bei turi užsienio valiutų rezervus, kurie gali apsaugoti nuo sumaišties, atkreipė dėmesį ekspertai, kuriuos kalbino Bloomberg.
Šių šalių valstybinės obligacijos yra pagrindine vietinių investuotojų rankose, ekonomikose išlieka spaudimas kainų kritimo atžvilgiu, o valiutų kursai yra laisvai svyruojantys, vardija Morgan Stanley banko ekonomistai. Tuo tarpu 1997 - 1998 metais valiutų kursai nebuvo laisvais svyruojantys, atsargos nedidelės, o šalių ekonomikos buvo priklausomos nuo spekuliacinio kapitalo įplaukų.
Pagrindinis panašumas su Azijos krize yra tame, kad didelė dalis Kinijos bankų skolų yra išreikšta Amerikos doleriais, atkreipia dėmesį Jeilio universiteto ekonomistas Stephen Roach. Be to, regiono ekonomikos yra priklausomos nuo Kinijos ekonomikos, kuri šiuo metu lėtėja.
„Kinijos eksporto susilpnėjimas pranašauja problemas nuo šios šalies priklausančių Pietryčių Azijos šalių ekonomikoms“ - reziumavo Stephen Roach.
Sulėtėjimas, kuris tuomet paveikė didžiausią Azijoje Japonijos ekonomiką, sukėlė regiono šalių valiutų konkurencinę devalvaciją, kuri prisidėjo prie krizės, kurios kulminacija buvo pasiekta 1997 - 1998 metais. Šįkart Kinijos Centrinio banko veiksmai, t.y. juanio devalvacija, lėmė valiutų devalvaciją Vietname ir Kazachastane.
Tiesa, dabartinė padėtis su ta buvusia 1994 metais be akivaizdžių panašumu, tuo pačiu pasižymi ir skirtumais.
„Nemaloni sumaištis ne tik yra įmanoma, bet ir tikėtina. Tačiau aš nesitikiu Azijos krizės pasikartojimo. 1997 metais bankinis sektorius buvo išvalytas, tad regiono atsparumas šokams turėtų būti didesnis“ - pareiškė SLJ Macro Partners hedge fondo įkūrėjas Stephen Jen.
Azijos šalys šiuo metu pasižymi einamosios sąskaitos pertekliumi, griežtai kontroliuoja biudžetų deficitus bei turi užsienio valiutų rezervus, kurie gali apsaugoti nuo sumaišties, atkreipė dėmesį ekspertai, kuriuos kalbino Bloomberg.
Šių šalių valstybinės obligacijos yra pagrindine vietinių investuotojų rankose, ekonomikose išlieka spaudimas kainų kritimo atžvilgiu, o valiutų kursai yra laisvai svyruojantys, vardija Morgan Stanley banko ekonomistai. Tuo tarpu 1997 - 1998 metais valiutų kursai nebuvo laisvais svyruojantys, atsargos nedidelės, o šalių ekonomikos buvo priklausomos nuo spekuliacinio kapitalo įplaukų.
Pagrindinis panašumas su Azijos krize yra tame, kad didelė dalis Kinijos bankų skolų yra išreikšta Amerikos doleriais, atkreipia dėmesį Jeilio universiteto ekonomistas Stephen Roach. Be to, regiono ekonomikos yra priklausomos nuo Kinijos ekonomikos, kuri šiuo metu lėtėja.
„Kinijos eksporto susilpnėjimas pranašauja problemas nuo šios šalies priklausančių Pietryčių Azijos šalių ekonomikoms“ - reziumavo Stephen Roach.