
Pagrindinių JAV akcijų indeksų vertės antradienį praktiškai nepakito (S&P 500 +0,04 proc., DOW JONES -0,01 proc.). Iždo obligacijos atpigo labiausiai nuo pat praėjusių metų spalio mėnesio – 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas koptelėjo iki 2,45 procento. EUR/USD kursas, svyravęs plačia amplitude nuo 1,1214 iki 1,1346 JAV dolerio už eurą, antradienį smuktelėjo 0,08 proc. (šįryt 1 EUR: 1,1291 USD).
Vakar paaiškėjo, kad balandį JAV didmeninės prekybos atsargos ūgtelėjo 0,4 proc. (tikėtasi +0,2 proc.), o didmeninės prekybos apyvarta didėjo 1,6 proc. (laukta +0,6 proc.). Manoma, kad istoriškai aukštą atsargų ir pardavimų santykį (balandį 1,29, pastarųjų 5 metų vidurkis 1,18) lemia ne tik užpildyti didmenininkų sandėliai, bet ir dėl smarkiai (nuo praėjusios vasaros -43 proc.) atpigusio juodojo aukso susitraukusios naftos produktų pardavimo pajamos. Rytoj rinkos dalyviai ir kitą savaitę į posėdį besirenkanti Federalinė rezervų sistema (FED) atidžiai vertins JAV mažmeninės prekybos apyvartos dinamiką (gegužę tikimasi augimo 1,2 proc.).
Investuotojams Senajame žemyne sudėtinga nukreipti dėmesį nuo Graikijos (EURO STOXX -0,33 proc., Vokietijos DAX -0,58 proc., Prancūzijos CAC 40 -0,15 proc.). Pranešama, kad Graikijos vyriausybė pateikė šalies kreditoriams naują reformų planą. Juo ne tik prašoma išmokėti likusias lėšas iš Europos finansinio stabilumo fondo ir leisti šalies bankams įsigyti didesnę dalį valstybės trumpalaikės skolos, bet ir siekiama paramos iš Europos stabilumo mechanizmo – padengti liepą ir rugpjūtį Europos centriniam bankui grąžintiną skolą (6,7 mlrd. eurų). Derybos tęsiasi toliau – šiandien Graikijos ministras pirmininkas Briuselyje susitiks su Vokietijos kanclere ir Prancūzijos prezidentu. Didžiųjų euro zonos šalių vyriausybių obligacijų pajamingumas toliau kopia aukštyn (10 metų trukmės Vokietijos bundų artėja prie 1 proc. ribos).
Japonijos (09:35 Lietuvos laiku NIKKEI 225 -0,25 proc.) jena sustiprėjo JAV dolerio atžvilgiu (šįryt 1 USD: 122,79 JPY) po centrinio banko vadovo komentarų, jog tikėtis tolesnio šalies valiutos nuvertėjimo sunku, mat realusis efektyvusis valiutos kursas (angl. REER) jau dabar labai žemas. Per praėjusius metus Japonijos jena JAV dolerio atžvilgiu atpigo 20 procentų. Kinijos akcijų indeksas SHANGHAI COMPOSITE šįryt ūgtelėjęs 0,66 procento.
Baltijos šalių biržas (OMXBB -0.17 proc.) toliau skandina krentančios „Tallinna Vesi“ akcijos, kurių kaina, įvertinus dividendų išmoką, sumažėjo dar 3,73 procento, o apyvarta viršijo 2,1 mln. eurų. „Silvano Fashion Group“ (+1,52 proc.) akcijų kaina, investuotojams reaguojant į praėjusios savaitės naujienas dėl dividendų išmokėjimo ir savų akcijų supirkimo planų, kilo trečią prekybos sesiją iš eilės. Vilniaus biržoje tvyro olimpinė ramybė, o likvidumo likučiais galinčių pasigirti bendrovių akcijų kainos judėjo žemyn (OMXV -0,24 proc.). Investuotojai abejingai sureagavo į „Klaipėdos naftos“ (-1,52 proc.) krovos ir pardavimo rodiklių augimą, o Šiaulių banko (-1,04 proc.) akcijų kainą žemyn spaudžia susijusių asmenų vykdomi pardavimo sandoriai, kurie dar tęsis iki birželio mėnesio pabaigos. Rinkos dalyvių dėmesiu kol kas negali pasigirti ir vienintelė Baltijos šalių biržų sąrašuose esanti informacinių technologijų įmonė „INVL Technology“, kuri nuo šiandien pradeda naujos akcijų emisijos pasirašymą. Prospekte numatytas akcijų kainos intervalas – nuo 1,56 euro iki 1,96 euro už akciją, platinimas tęsis iki birželio 26 dienos (investuojant daugiau negu 50 tūkst. eurų – iki liepos 3 dienos), o maksimali naujai išleidžiamų akcijų vertė gali siekti 21-27 mln. eurų.
Vakar paaiškėjo, kad balandį JAV didmeninės prekybos atsargos ūgtelėjo 0,4 proc. (tikėtasi +0,2 proc.), o didmeninės prekybos apyvarta didėjo 1,6 proc. (laukta +0,6 proc.). Manoma, kad istoriškai aukštą atsargų ir pardavimų santykį (balandį 1,29, pastarųjų 5 metų vidurkis 1,18) lemia ne tik užpildyti didmenininkų sandėliai, bet ir dėl smarkiai (nuo praėjusios vasaros -43 proc.) atpigusio juodojo aukso susitraukusios naftos produktų pardavimo pajamos. Rytoj rinkos dalyviai ir kitą savaitę į posėdį besirenkanti Federalinė rezervų sistema (FED) atidžiai vertins JAV mažmeninės prekybos apyvartos dinamiką (gegužę tikimasi augimo 1,2 proc.).
Investuotojams Senajame žemyne sudėtinga nukreipti dėmesį nuo Graikijos (EURO STOXX -0,33 proc., Vokietijos DAX -0,58 proc., Prancūzijos CAC 40 -0,15 proc.). Pranešama, kad Graikijos vyriausybė pateikė šalies kreditoriams naują reformų planą. Juo ne tik prašoma išmokėti likusias lėšas iš Europos finansinio stabilumo fondo ir leisti šalies bankams įsigyti didesnę dalį valstybės trumpalaikės skolos, bet ir siekiama paramos iš Europos stabilumo mechanizmo – padengti liepą ir rugpjūtį Europos centriniam bankui grąžintiną skolą (6,7 mlrd. eurų). Derybos tęsiasi toliau – šiandien Graikijos ministras pirmininkas Briuselyje susitiks su Vokietijos kanclere ir Prancūzijos prezidentu. Didžiųjų euro zonos šalių vyriausybių obligacijų pajamingumas toliau kopia aukštyn (10 metų trukmės Vokietijos bundų artėja prie 1 proc. ribos).
Japonijos (09:35 Lietuvos laiku NIKKEI 225 -0,25 proc.) jena sustiprėjo JAV dolerio atžvilgiu (šįryt 1 USD: 122,79 JPY) po centrinio banko vadovo komentarų, jog tikėtis tolesnio šalies valiutos nuvertėjimo sunku, mat realusis efektyvusis valiutos kursas (angl. REER) jau dabar labai žemas. Per praėjusius metus Japonijos jena JAV dolerio atžvilgiu atpigo 20 procentų. Kinijos akcijų indeksas SHANGHAI COMPOSITE šįryt ūgtelėjęs 0,66 procento.
Baltijos šalių biržas (OMXBB -0.17 proc.) toliau skandina krentančios „Tallinna Vesi“ akcijos, kurių kaina, įvertinus dividendų išmoką, sumažėjo dar 3,73 procento, o apyvarta viršijo 2,1 mln. eurų. „Silvano Fashion Group“ (+1,52 proc.) akcijų kaina, investuotojams reaguojant į praėjusios savaitės naujienas dėl dividendų išmokėjimo ir savų akcijų supirkimo planų, kilo trečią prekybos sesiją iš eilės. Vilniaus biržoje tvyro olimpinė ramybė, o likvidumo likučiais galinčių pasigirti bendrovių akcijų kainos judėjo žemyn (OMXV -0,24 proc.). Investuotojai abejingai sureagavo į „Klaipėdos naftos“ (-1,52 proc.) krovos ir pardavimo rodiklių augimą, o Šiaulių banko (-1,04 proc.) akcijų kainą žemyn spaudžia susijusių asmenų vykdomi pardavimo sandoriai, kurie dar tęsis iki birželio mėnesio pabaigos. Rinkos dalyvių dėmesiu kol kas negali pasigirti ir vienintelė Baltijos šalių biržų sąrašuose esanti informacinių technologijų įmonė „INVL Technology“, kuri nuo šiandien pradeda naujos akcijų emisijos pasirašymą. Prospekte numatytas akcijų kainos intervalas – nuo 1,56 euro iki 1,96 euro už akciją, platinimas tęsis iki birželio 26 dienos (investuojant daugiau negu 50 tūkst. eurų – iki liepos 3 dienos), o maksimali naujai išleidžiamų akcijų vertė gali siekti 21-27 mln. eurų.