versija spausdinimui
(2)
Po vakar vykusio Europos centrinio banko (ECB) Valdančiosios tarybos posėdžio kalbėjęs ECB vadovas Marijus Dragis (Mario Draghi), kaip ir tikėtasi, pabrėžė, jog plataus masto turto supirkimo programa įgyvendinama sėkmingai, o jos didėjantis poveikis regiono ekonomikai – akivaizdus.
Pagrindinių ekonominių rodiklių – infliacijos ir bendrojo vidaus produkto – prognozės liko didžiąja dalimi nepakeistos, išskyrus aukštesnį tikėtiną kainų lygį šiais metais. ECB prognozuoja, kad 2015-aisias metinė infliacija regione sieks 0,3 proc. (kovo mėn. posėdyje 0 proc.), 2016-aisiais kils iki 1,5 proc., o 2017 m. priartės prie ECB tikslinio lygio – arti, bet žemiau 2 proc. (1,8 proc.). Realiojo BVP augimo tempas, manoma, sieks atitinkamai 1,5 proc., 1,9 proc. ir 2 procentus. Taigi nors ekonominės sąlygos euro zonoje ir toliau taisosi, tvariai plėtrai užtikrinti būtina išlaikyti itin skatinamąją pinigų politiką ir paskelbtas nekonvencines priemones įgyvendinti visiškai. Pagerinta infliacijos prognozė leidžia tikėtis, kad plataus masto turto supirkimo programa, nors ir įgyvendinsima iki pat 2016-ųjų rugsėjo, nebus pratęsta. Euras JAV dolerio atžvilgiu vakar sustiprėjo 1,11 proc. (šįryt 1 EUR: 1,1267 USD).
Po ECB prezidento komentarų, kad derėtų pratintis prie išaugusio kintamumo, Vokietijos vyriausybės 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas šoktelėjo dar 0,168 proc. (šįryt 0,913 proc.). Trečiadienį aukštyn stiebęsi pagrindiniai Senojo žemyno akcijų indeksai po ECB vadovo pranešimo dalį prieaugio prarado (EURO STOXX +0,62 proc., Vokietijos DAX +0,80 proc., Prancūzijos CAC 40 +0,59 proc.). Tai, kad Europos akcijų indeksų ateities sandorių vertės šįryt neigiamos, tikėtina, lemia žinia, jog Graikijos vyriausybė atmetė Europos lyderių ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pasiūlymus dėl šalies finansavimo atnaujinimo. Vis dėlto Graikijos ministras pirmininkas dar kartą patikino, kad šalis su TVF rytoj tikrai atsiskaitys,
Santūriai teigiami pokyčiai ir akcijų rinkoje kitapus Atlanto (S&P 500 +0,21 proc., DOW JONES +0,36 proc., NASDAQ +0,45 proc.). Vakar paskelbta lūkesčius pralenkusi nepriklausomos tyrimų agentūros „ADP Inc.“ užimtųjų pokyčio prognozė. Ja remiantis, gegužės mėnesį JAV privačiajame sektoriuje sukurta 201 tūkst. naujų darbo vietų (tikėtasi 200 tūkst., balandį 165 tūkst.). Kad daugėja įrodymų, jog JAV ekonomika sėkmingai bando išsivaduoti iš pirmojo ketvirčio sąstingio, patvirtino ir Federalinės rezervų sistemos (FED) ataskaita apie ūkio būklę (angl. Beige Book). Rytoj investuotojų dėmesys bus sutelktas į naujausią JAV darbo rinkos informaciją.
Baltijos šalių biržose indeksų kryptis išsiskyrė (OMXV -0,30 proc., OMXT +0,20 proc.). Prieš prasidedant prekybai „Tallink Grupp“ paskelbė gegužės mėnesio pervežimų rezultatus, kurie pastebimai suaktyvino prekybą bendrovės akcijomis, tačiau jų kaina išliko stabili – 0,75 euro. Pranešime paskelbta, kad keleivių buvo perkelta 0,3 proc., o keleivių transporto – 2,8 proc. daugiau nei pernai, nors krovinių perkėlimas sumažėjo 1,5 procento. Viena vertus, investuotojus palankiai nuteikė po vienerių metų pastovaus smukimo antrą mėnesį iš eilės augęs keleivių pervežimas, tačiau palyginti nedidelis augimo tempas kol kas neįtikino dalies investuotojų, kad kompanija pasiekė tam tikrą lūžio tašką. Vis dėlto pigi nafta lemia žemesnes sąnaudas, ir tai turėtų atsispindėti antrojo ketvirčio ataskaitos pelno eilutėje.
Paaiškėjo, kas pirmadienį tiesioginiais sandoriais pardavė dalį Šiaulių banko akcijų. Biržos informacinėje sistemoje paskelbta, kad su banko stebėtojų tarybos nariu V. Butkumi susijusios įmonės UAB „Mintaka“ ir UAB „Aiva“ pardavė po 500 tūkst. akcijų, tačiau dar trijų milijonų akcijų pardavėjai nėra žinomi. Galima spėti, kad tai taip pat susiję asmenys, tačiau jiems netaikoma prievolė pranešti apie sudarytus sandorius. Verta atkreipti dėmesį, kad dideli tiesioginiai sandoriai padeda Šiaulių bankui išlaikyti pirmąją vietą pagal apyvartą Vilniaus biržoje 2015 metais, o tai galėtų pritraukti dar daugiau užsienio investuotojų, perkančių tik dideliu likvidumu pasižyminčias bendroves.
Pagrindinių ekonominių rodiklių – infliacijos ir bendrojo vidaus produkto – prognozės liko didžiąja dalimi nepakeistos, išskyrus aukštesnį tikėtiną kainų lygį šiais metais. ECB prognozuoja, kad 2015-aisias metinė infliacija regione sieks 0,3 proc. (kovo mėn. posėdyje 0 proc.), 2016-aisiais kils iki 1,5 proc., o 2017 m. priartės prie ECB tikslinio lygio – arti, bet žemiau 2 proc. (1,8 proc.). Realiojo BVP augimo tempas, manoma, sieks atitinkamai 1,5 proc., 1,9 proc. ir 2 procentus. Taigi nors ekonominės sąlygos euro zonoje ir toliau taisosi, tvariai plėtrai užtikrinti būtina išlaikyti itin skatinamąją pinigų politiką ir paskelbtas nekonvencines priemones įgyvendinti visiškai. Pagerinta infliacijos prognozė leidžia tikėtis, kad plataus masto turto supirkimo programa, nors ir įgyvendinsima iki pat 2016-ųjų rugsėjo, nebus pratęsta. Euras JAV dolerio atžvilgiu vakar sustiprėjo 1,11 proc. (šįryt 1 EUR: 1,1267 USD).
Po ECB prezidento komentarų, kad derėtų pratintis prie išaugusio kintamumo, Vokietijos vyriausybės 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas šoktelėjo dar 0,168 proc. (šįryt 0,913 proc.). Trečiadienį aukštyn stiebęsi pagrindiniai Senojo žemyno akcijų indeksai po ECB vadovo pranešimo dalį prieaugio prarado (EURO STOXX +0,62 proc., Vokietijos DAX +0,80 proc., Prancūzijos CAC 40 +0,59 proc.). Tai, kad Europos akcijų indeksų ateities sandorių vertės šįryt neigiamos, tikėtina, lemia žinia, jog Graikijos vyriausybė atmetė Europos lyderių ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pasiūlymus dėl šalies finansavimo atnaujinimo. Vis dėlto Graikijos ministras pirmininkas dar kartą patikino, kad šalis su TVF rytoj tikrai atsiskaitys,
Santūriai teigiami pokyčiai ir akcijų rinkoje kitapus Atlanto (S&P 500 +0,21 proc., DOW JONES +0,36 proc., NASDAQ +0,45 proc.). Vakar paskelbta lūkesčius pralenkusi nepriklausomos tyrimų agentūros „ADP Inc.“ užimtųjų pokyčio prognozė. Ja remiantis, gegužės mėnesį JAV privačiajame sektoriuje sukurta 201 tūkst. naujų darbo vietų (tikėtasi 200 tūkst., balandį 165 tūkst.). Kad daugėja įrodymų, jog JAV ekonomika sėkmingai bando išsivaduoti iš pirmojo ketvirčio sąstingio, patvirtino ir Federalinės rezervų sistemos (FED) ataskaita apie ūkio būklę (angl. Beige Book). Rytoj investuotojų dėmesys bus sutelktas į naujausią JAV darbo rinkos informaciją.
Baltijos šalių biržose indeksų kryptis išsiskyrė (OMXV -0,30 proc., OMXT +0,20 proc.). Prieš prasidedant prekybai „Tallink Grupp“ paskelbė gegužės mėnesio pervežimų rezultatus, kurie pastebimai suaktyvino prekybą bendrovės akcijomis, tačiau jų kaina išliko stabili – 0,75 euro. Pranešime paskelbta, kad keleivių buvo perkelta 0,3 proc., o keleivių transporto – 2,8 proc. daugiau nei pernai, nors krovinių perkėlimas sumažėjo 1,5 procento. Viena vertus, investuotojus palankiai nuteikė po vienerių metų pastovaus smukimo antrą mėnesį iš eilės augęs keleivių pervežimas, tačiau palyginti nedidelis augimo tempas kol kas neįtikino dalies investuotojų, kad kompanija pasiekė tam tikrą lūžio tašką. Vis dėlto pigi nafta lemia žemesnes sąnaudas, ir tai turėtų atsispindėti antrojo ketvirčio ataskaitos pelno eilutėje.
Paaiškėjo, kas pirmadienį tiesioginiais sandoriais pardavė dalį Šiaulių banko akcijų. Biržos informacinėje sistemoje paskelbta, kad su banko stebėtojų tarybos nariu V. Butkumi susijusios įmonės UAB „Mintaka“ ir UAB „Aiva“ pardavė po 500 tūkst. akcijų, tačiau dar trijų milijonų akcijų pardavėjai nėra žinomi. Galima spėti, kad tai taip pat susiję asmenys, tačiau jiems netaikoma prievolė pranešti apie sudarytus sandorius. Verta atkreipti dėmesį, kad dideli tiesioginiai sandoriai padeda Šiaulių bankui išlaikyti pirmąją vietą pagal apyvartą Vilniaus biržoje 2015 metais, o tai galėtų pritraukti dar daugiau užsienio investuotojų, perkančių tik dideliu likvidumu pasižyminčias bendroves.