versija spausdinimui
(0)
Po šiandien įvykusio Europos Centrinio banko atstovų posėdžio paaiškėjo, jog kaip ir buvo laukta rinkoje, buvo priimtas sprendimas nekeisti dabar vykdomos monetarinės politikos krypties. Nepakeista išliko tiek bazinė palūkanų norma, tiek kitos palūkanos, be to, banko euro zonos makroekononinės prognozės taip pat iš esmės nepakito, tiesa, buvo padidinta šių metų infliacijos prognozė.
Bazinė palūkanų norma euro zonoje ir toliau išlieka rekordinėse žemumose bei ir toliau sudarys vos 0,05 procento. Centrinio banko už jame bankų laikomus indėlius ir toliau bus taikoma neigiama 0,2 procento palūkanų norma, na o ribinio skolinimosi palūkanų norma ir toliau sieks 0,3 procento.
Europos Centrinio banko atstovai prognozuoja, kad per šiuos metus vartotojų kainų indeksas euro zonoje turėtų ūgtelėti 0,3 procento, kai anksčiau buvo prognozuojama, jog jis išliks nepakitęs. Tuo tarpu kitų metų metinės infliacijos prognozė nebuvo pakeista bei ir toliau sudaro 1,5 procento, lygiai taip pat nebuvo pakeista ir 2017 metų metinės infliacijos prognozė, kuri siekia 1,8 procento.
Minimo banko atstovai ir toliau prognozuoja, kad per šiuos metus euro zonos bendrasis vidaus produktas ūgtels 1,5 procento, kitais metais jo augimas turėtų paspartėti iki 1,9 procento, tuo tarpu 2017 metų anksčiau skelbta ekonomikos augimo prognozė, skirtingai nei prieš tai minėtų prognozių atveju, kurios nebuvo pakeistos, buvo sumažinta nuo 2,1 iki dviejų procentų.
Europos Centrinio banko vadovas Mario Draghi pripažino, jog šio banko atstovai tikėjosi, kad per pirmą šių metų ketvirtį euro zonos ekonomika ūgtels kiek sparčiau. Per minimą laikotarpį ketvirčio prieaugis siekė 0,4 procento, o metinis sudarė vieną procentą.
Tuo tarpu kalbant apie preliminariais duomenimis gegužę euro zonoje užfiksuotą 0,3 procentų metinę infliaciją, minimo banko prezidentas sakė, kad nors rinkos dalyvius šis rodiklis nustebino, nes buvo didesnis nei laukta, tačiau tai atitiko banko atstovų lūkesčius.
Mario Draghi spaudos konferencijos metu pasidžiaugė, kad Europos Centrinio banko įgyvendinamas aktyvų supirkimas jau duoda realių rezultatų ir ši programa ir toliau turėtų būti tęsiama, t.y. minimo banko atstovai susitikimo metu net nediskutavo apie tai, kad ši programa galėtų būti nutraukta anksčiau laiko.
„Aktyvų supirkimo programa vykdoma gerai. Tikimės didesnio ir platesnio ekonomikos atsigavimo, na o paklausa ir toliau turėtų būti skatinama pinigų politikos sprendimais ir priemonėmis” - sakė jis.
Artėjant trečiadienio vakarui rinkoje už vieną eurą buvo mokama po 1.12507 dolerius, arba 0,89 procento daugiau nei antradienio prekybos metu. Nuo metų pradžios mūsų valiuta Amerikos valiutos atžvilgiu atpigo septyniais procentais, o per pastaruosius vienerius metus susilpnėjo net virš septyniolikos procentų.
Bazinė palūkanų norma euro zonoje ir toliau išlieka rekordinėse žemumose bei ir toliau sudarys vos 0,05 procento. Centrinio banko už jame bankų laikomus indėlius ir toliau bus taikoma neigiama 0,2 procento palūkanų norma, na o ribinio skolinimosi palūkanų norma ir toliau sieks 0,3 procento.
Europos Centrinio banko atstovai prognozuoja, kad per šiuos metus vartotojų kainų indeksas euro zonoje turėtų ūgtelėti 0,3 procento, kai anksčiau buvo prognozuojama, jog jis išliks nepakitęs. Tuo tarpu kitų metų metinės infliacijos prognozė nebuvo pakeista bei ir toliau sudaro 1,5 procento, lygiai taip pat nebuvo pakeista ir 2017 metų metinės infliacijos prognozė, kuri siekia 1,8 procento.
Minimo banko atstovai ir toliau prognozuoja, kad per šiuos metus euro zonos bendrasis vidaus produktas ūgtels 1,5 procento, kitais metais jo augimas turėtų paspartėti iki 1,9 procento, tuo tarpu 2017 metų anksčiau skelbta ekonomikos augimo prognozė, skirtingai nei prieš tai minėtų prognozių atveju, kurios nebuvo pakeistos, buvo sumažinta nuo 2,1 iki dviejų procentų.
Europos Centrinio banko vadovas Mario Draghi pripažino, jog šio banko atstovai tikėjosi, kad per pirmą šių metų ketvirtį euro zonos ekonomika ūgtels kiek sparčiau. Per minimą laikotarpį ketvirčio prieaugis siekė 0,4 procento, o metinis sudarė vieną procentą.
Tuo tarpu kalbant apie preliminariais duomenimis gegužę euro zonoje užfiksuotą 0,3 procentų metinę infliaciją, minimo banko prezidentas sakė, kad nors rinkos dalyvius šis rodiklis nustebino, nes buvo didesnis nei laukta, tačiau tai atitiko banko atstovų lūkesčius.
Mario Draghi spaudos konferencijos metu pasidžiaugė, kad Europos Centrinio banko įgyvendinamas aktyvų supirkimas jau duoda realių rezultatų ir ši programa ir toliau turėtų būti tęsiama, t.y. minimo banko atstovai susitikimo metu net nediskutavo apie tai, kad ši programa galėtų būti nutraukta anksčiau laiko.
„Aktyvų supirkimo programa vykdoma gerai. Tikimės didesnio ir platesnio ekonomikos atsigavimo, na o paklausa ir toliau turėtų būti skatinama pinigų politikos sprendimais ir priemonėmis” - sakė jis.
Artėjant trečiadienio vakarui rinkoje už vieną eurą buvo mokama po 1.12507 dolerius, arba 0,89 procento daugiau nei antradienio prekybos metu. Nuo metų pradžios mūsų valiuta Amerikos valiutos atžvilgiu atpigo septyniais procentais, o per pastaruosius vienerius metus susilpnėjo net virš septyniolikos procentų.