
Bazinė palūkanų norma šioje šalyje buvo sumažinta dvidešimt penkiais baziniais punktais iki vos dviejų procentų. Kaip minėta, šis sprendimas atitiko ekonomistų lūkesčius.
Australijos Centrinio banko vadovas Glenn Stevens sakė, jog sumažinimas buvo įmanomas, nes nėra iškilusi grėsmė, jog infliacija gali būti didesnė nei nustatyta riba. Tuo pačiu buvo pakartotas perspėjimas, kad investicijos nekasybos pramonėje, kurios turėjo atgaivinti šalies ekonomiką, vis dėl to gali sumažėti. Tiesa, pagerėjo situacija šalies darbo rinkoje, nes kovo mėnesį nelauktai bedarbystės lygis Australijoje smuktelėjo iki 6,1 procento.
Sumažinti skolinimosi kaštai yra naudingi būstų pirkėjams, tačiau tuo pačiu padidėjusi paklausa lemia šio nekilnojamo turto spartesnį brangimą. Šių metų balandį palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, būstų kainos Sidnėjuje ūgtelėjo net 14,5 procento.

Kaip buvo minėta, po šiandien paskelbto Australijos Centrinio banko sprendimo ėmė stiprėti šios šalies nacionalinė valiuta. Tiesa, pradinis buvęs sustiprėjimas iškart po paskelbto sprendimo jau atslūgo.
Per pietus valiutų rinkoje už vieną Amerikos dolerį buvo mokama po 1.26973 Australijos dolerius, arba 0,51 procento mažiau nei vakarykštės prekybos sesijos metu. Vienu metu Amerikos valiuta buvo atpigusi iki 1.26291 Australijos dolerio.

Nuo metų pradžios Amerikos doleris Australijos dolerio atžvilgiu pabrango apie keturis procentus, na o euras atpigo apie penkis procentus. Per pastaruosius vienerius metus Amerikos valiuta Australijos valiutos atžvilgiu pabrango apie aštuoniolika procentų, o euras atpigo apie šešis procentus.