
Be to, Europos centrinis bankas (ECB) vakar sutiko pakelti skubios finansinės pagalbos (angl. ELA) programos, kuria per nacionalinį banką naudojasi Graikijos bankai, „lubas“ dar 1,2 mlrd. eurų – iki 73,2 mlrd. eurų. Graikijos finansų ministras Janis Varufakis (Yanis Varoufakis), turėdamas omenyje ministro pirmininko vizitą Rusijoje, patikino, kad šalis sprendimo finansinėms ir fiskalinėms problemoms ieško griežtai Europos Sąjungos viduje, o ne už jos ribų. J. Varufakis įsitikinęs, kad balandžio 24 dieną vyksiančiame euro zonos finansų ministrų susitikime šalies reformų planas bus patvirtintas – taigi atvertas kelias likusių lėšų iš antrojo Graikijos gelbėjimo plano išmokėjimui. Graikija turi 6 darbo dienas reformų sąrašui galutinai užbaigti.
Pagrindinių JAV akcijų indeksų vertė, nors ir santūriau, taip pat išaugo (S&P 500 +0,45 proc., NASDAQ +0,48 proc., DOW JONES +0,31 proc.,), labiausiai pabrangus energetikos sektoriuje veikiančių bendrovių akcijoms (+1,53 proc., +1,44 proc. ir +0,46 proc. atitinkamai). Irano vadovai pareiškė, kad šaliai paskelbtos ekonominės sankcijos turi būti atšauktos susitarimo su pasaulio lyderiais pasirašymo birželį metu, o tai prieštarauja anksčiau JAV ir Prancūzijos pareigūnų išsakytai pozicijai. Tad naftos kaina, kiek anksčiau smuktelėjusi dėl svarstymų apie artėjantį Irano sugrįžimą į perpildytą rinką, vėl kilstelėjo (šįryt WTI rūšies kaina svyruoja ties 51, „Brent“ – 56,8 JAV dolerio už barelį).
Vakar paskelbta, kad per balandžio 4 dieną pasibaigusią savaitę JAV pateikta mažiau, negu tikėtasi, naujų bedarbių paraiškų – 281 tūkst. (ankstesnę savaitę 267 tūkst.). Praėjusį mėnesį per savaitę dėl bedarbio pašalpos kreipėsi vidutiniškai 282 tūkst. amerikiečių – mažiausiai nuo pat 2000 m. birželio. „Bloomberg“ agentūros apskaičiuojamas vartotojų gerovės rodiklis, patvirtindamas išliekantį amerikiečių optimizmą, balandį kilo iki 2007 m. vasaros pradžioje fiksuoto lygio (47,9 punkto). EUR/USD kursas ketvirtadienio popietę smuktelėjo 1,3 proc. ir šiuo metu balansuoja ties 1,0626 JAV dolerio už eurą.
JAV doleriui sustiprėjus jenos atžvilgiu, Japonijos akcijų indeksas NIKKEI 225 kiek smuktelėjo (-0,15 proc.). Investuotojai Kinijoje ir Honkonge ir toliau išlaiko gerą ūpą (SHANGHAI COMPOSITE +1,94 proc., HANG SENG +0,75 proc.).
Baltijos šalių biržose pirkėjai atsitraukė, todėl indeksų vertė šiek tiek koregavosi (OMXV -0,53 proc., OMXT -0,02 proc., OMXB -0,26 procento). Paskutinę dieną, kada įsigijus Šiaulių banko (-1,61 proc.) akcijų kartu buvo įgyjama teisę į nemokamas akcijas ir dividendus, investuotojai aktyviai išnaudojo savo portfelių sudėčiai koreguoti. Pasiūlai viršijus paklausą, akcijų kaina sumažėjo, tačiau šiandien, pirkėjams nebepretenduojant į išmoką akcijomis ir dividendais, kaina biržoje galėtų kristi kiek mažiau negu gautas pajamingumas už nemokamas akcijas ir dividendus. Pasibaigus prekybai paskelbtas „City Service“ valdybos siūlymas mokėti 0,03 euro dividendus už akciją (pajamingumas 1,74 procento). Siūlomų dividendų dydis, palyginti su pernai, sumažėjo 18 proc., o bendrovės pajamos ir grynasis pelnas smuko atitinkamai 21 ir 16 procentų. Vertinant pasiūlytus dividendus, svarbu atkreipti dėmesį, kad akcinin! kų susirinkimo darbotvarkėje taip pat yra siūloma svarstyti bendrovės akcijų išbraukimo iš Vilniaus biržos iniciavimą. Estijos biržoje aktyviausiai prekyba vyko „Tallinna Kaubamaja Grupp“ (-0,16 proc.) akcijomis. Vakar buvo paskutinė diena, kai įsigijus akcijų buvo įgyjama ir teisė į 0,40 eurų už akciją dydžio dividendus. Nors „Tallinna Vesi“ (+1,38 proc.) dar nėra paskelbusi dividendų pasiūlymo, optimistiški lūkesčiai skatino pirkti bendrovės akcijas. Primename, kad dėl įšaldytų tarifų ir stabilaus vandens suvartojimo bendrovės pajamos, palyginti su 2013 metais, beveik nepakito, tačiau grynasis pelnas sumažėjo 10 procentų. Akcija rinkoje yra vertinama kaip puiki alternatyva obligacijoms dėl stabiliai mokamų dividendų, kurių pajamingumas šiemet galėtų būti apie 6 procentai.