versija spausdinimui
(3)
Nuo to laiko kai 2007 metų viduryje pasirodė pirmieji pasaulinės finansų krizės simptomai, bendra pasaulio skola išaugo net daugiau nei keturiasdešimt procentų. Tokius duomenis skelbia Bloomberg žiniasklaidos grupė.
Remiantis paskelbtais Tarptautinių atsiskaitymų banko duomenimis, bendra globali skola jau viršijo 100 trilijonų dolerių ribą.
Per paskutinius šešerius metus iki 2013 metų vidurio bendra pasaulio skola išaugo net daugiau nei trisdešimt trilijonų dolerių. Tuo tarpu bendra akcijų vertė per minimą laikotarpį krito 3.86 trilijonais dolerių iki 53.8 trilijonų dolerių.
Kaip savo pranešime pabrėžia Tarptautinio atsiskaitymų banko atstovai, skolos padidėjimas buvo beveik dvigubai didesnis už Amerikos bendrąjį vidaus produktą.
Skolų augimą lėmė šalių valdžių vykdyta politika. Jos vykdydamos skatinamąją pinigų politiką bandė kovoti su recesija. Be to, prie bendro pasaulio skolų augimo prisidėjo ir verslas, nes įmonės pasinaudojo tuo, kad palūkanos buvo itin žemos, bei suskubo savo veiklą finansuoti skolintomis lėšomis.
Per minimą laikotarpį labiausiai šoktelėjo Amerikos skola. Praėjusių metų viduryje Amerikos valdžios įsipareigojimai, arba viešoji skola jau siekė dvylika trilijonų dolerių, t.y. absoliučiai rekordinis lygis. Prieš krizę, t.y. 2007 metų pabaigoje ji sudarė vos 4,5 trilijonus dolerių.
Remiantis paskelbtais Tarptautinių atsiskaitymų banko duomenimis, bendra globali skola jau viršijo 100 trilijonų dolerių ribą.
Per paskutinius šešerius metus iki 2013 metų vidurio bendra pasaulio skola išaugo net daugiau nei trisdešimt trilijonų dolerių. Tuo tarpu bendra akcijų vertė per minimą laikotarpį krito 3.86 trilijonais dolerių iki 53.8 trilijonų dolerių.
Kaip savo pranešime pabrėžia Tarptautinio atsiskaitymų banko atstovai, skolos padidėjimas buvo beveik dvigubai didesnis už Amerikos bendrąjį vidaus produktą.
Skolų augimą lėmė šalių valdžių vykdyta politika. Jos vykdydamos skatinamąją pinigų politiką bandė kovoti su recesija. Be to, prie bendro pasaulio skolų augimo prisidėjo ir verslas, nes įmonės pasinaudojo tuo, kad palūkanos buvo itin žemos, bei suskubo savo veiklą finansuoti skolintomis lėšomis.
Per minimą laikotarpį labiausiai šoktelėjo Amerikos skola. Praėjusių metų viduryje Amerikos valdžios įsipareigojimai, arba viešoji skola jau siekė dvylika trilijonų dolerių, t.y. absoliučiai rekordinis lygis. Prieš krizę, t.y. 2007 metų pabaigoje ji sudarė vos 4,5 trilijonus dolerių.
