
Lapkritį pramonės produkcija euro zonoje ūgtelėjo 1.8 procentais, kai rinkoje laukta, kad ji paaugs vidutiniškai 1.4 procentais. Europos sąjungoje ji pakilo 1.5 procentais, tuo tarpu Lietuvoje susitraukė net 3.5 procentais. Mėnesį prieš tai, t.y. spalį pramonės produkcija euro zonoje krito 0.8 procentais, Europos sąjungoje - 0.5 procentais, na o mūsų šalyje ji ūgtelėjo trim procentais.
Lapkritį lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pramonės produkcija tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje ūgtelėjo trim procentais, na o Lietuvoje ji susitraukė 1.3 procentais.
Kapitalo prekių gamybos apimtys lapkritį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje pakilo trim procentais, na o Europos sąjungoje - 2.6 procentais. Ilgalaikio vartojimo prekių gamybos apimtys per minimą laikotarpį ūgtelėjo atitinkamai 2.2 ir 1.5 procentais, energijos - 1.8 ir 1.2 procentais, trumpalaikio vartojimo - 1.4 ir 0.9 procentais, tarpinių prekių - 1 ir 0.8 procentais.
Tarp Europos sąjungos šalių, kurių duomenys yra žinomi, pramonės produkcija sparčiausiai per minimą laikotarpį pakilo Airijoje (11.7 procentais), Švedijoje (6.4 procentais), Maltoje (3.8 procentais), na o labiausiai smuko Lietuvoje, kaip minėta 3.5 procentais, Danijoje krito trim procentais, na o Graikijoje - 2.2 procentais.
Tuo tarpu per metus kapitalo prekių gamybos apimtys euro zonoje pakilo 4.4 procentais, Europos sąjungoje - 4.7 procentais. Tarpinių prekių gamybos apimtys ūgtelėjo atitinkamai 3.3 ir 3.5 procentais, kasdieninio vartojimo prekių - 3.1 ir 2.7 procentais. Na o energijos gamybos apimtys per minimą laikotarpį krito atitinkamai 0.5 ir 1.4 procentais, o ilgalaikio vartojimo prekių - 0.8 ir 0.3 procentais.
Per metus tarp Europos sąjungos šalių pramonės produkcija sparčiausiai pakilo Airijoje (13.2 procentais), Slovakijoje (12.7 procentais) bei Čekijoje (8.8 procentais), na o labiausiai krito Maltoje (8.6 procentais) bei Graikijoje (6.2 procentais).