versija spausdinimui
(8)
Ar galima vienu šūviu nušauti net ne du, o dar daugiau kiškių? Taip galima, jeigu tinkamai suplanuoji ir pasiruoši šūviui bei ji atlieki pačiu tinkamiausiu metu. To geriausias pavyzdys galėtų būti galimas akcinės bendrovės Lietuvos geležinkeliai IPO arba pirminis viešas akcijų platinimas, t.y. tai, kas būtų visomis prasmėmis naudinga Lietuvai.
Akcinė bendrovė Lietuvos geležinkeliai – didžiausia Lietuvos transporto sektoriaus įmonė. Bendrovėje kartu su jos antrinėmis įmonėmis dirba maždaug 12 tūkstančių darbuotojų. Bendrovės metinė apyvarta viršija 1,7 mlrd. litų. Apie du trečdalius pajamų Lietuvos geležinkeliai gauna iš užsienio klientų. Kompanija yra viena didžiausių mokesčių mokėtojų Lietuvoje.
Kalbant apie Lietuvos geležinkelių veiklos rezultatus, tai remiantis naujausiais žinomais duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį bendrovės pajamos sudarė 796,596 mln. litų, kas palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, buvo aštuoniais procentais mažiau. Per minimą laikotarpį krovinių kiekine išraiška pervežta 0,4 procentais mažiau, na o keleivių - beveik keturiais procentais daugiau. Kompanijai per pirmą šių metų pusmetį pavyko uždirbti 244,6 mln. litų EBITDA pelno ir 46,109 mln. litų grynojo pelno. Palyginus su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, Lietuvos geležinkelių EBITDA pelnas sumažėjo virš aštuonių procentų, na o grynasis susitraukė 31,9 procentais.
Palyginus su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, minimos kompanijos pelningumas per šių metų pirmąjį pusmetį sumažėjo. Bendrasis pelningumas smuktelėjo nuo 18,5 iki 17,7 procentų, veiklos krito nuo 9 iki 6,5 procentų, na o grynasis pelningumas sumažėjo nuo 8 iki 5,9 procentų.
Per 2012 metus, palyginus su ankstesniais metais, Lietuvos geležinkelių pajamos ūgtelėjo 6,3 procentais iki 1,766 mlrd. litų, krovinių pervežimas kiekine išraiška smuko 5,6 procentais, na o keleivių padidėjo 3,2 procentais. EBITDA pelnas per minimą laikotarpį nežymiai ūgtelėjo nuo 525,4 iki 526,7 mln. litų, na o grynasis pelnas sumažėjo 11,6 procentais iki 130,189 mln. litų. Per praėjusius metus, lyginant su ankstesniais metais, bendrasis pelningumas smuktelėjo nuo 20,2 iki 17,4 procentų, veiklos - nuo 10,2 iki 8,1 procento, na o grynasis pelningumas krito nuo 9,1 iki 7,5 procentų.
Remiantis Lietuvos geležinkelių ataskaitos Dividendų politika dalimi, 2013 metų liepos vienuoliktą dieną Lietuvos respublikos susisiekimo ministro įsakymu NR. 3-383, kuris prilyginamas akcinės bendrovės Lietuvos geležinkeliai visuotinio susirinkimo sprendimui, dividendams buvo paskirta 29,9 mln. litų bendrovės 2012 metų paskirstytinojo pelno, kas sudarė 21,5 procentus bendrovės paskirstytinojo pelno. Bendrovė 2011 metais į valstybės biudžetą pervedė 56,4 mln. litų dividendų iš 2010 metų paskirstytinojo pelno, 2012 metais - 122,7 mln. litų iš 2011 metų paskirstytinojo pelno, kas sudarė 80 procentų bendrovės tų metų paskirstytinojo pelno.
Lietuvos geležinkeliai yra viena moderniausių geležinkelio įmonių visoje Rytų ir Centrinėje Europoje. Per pastaruosius 10 metų investavusi apie 5 mlrd. litų bendrovė eksploatuoja modernų prekinių lokomotyvų parką, pagrindinėse geležinkelio linijose ir stotyse įdiegtos šiuolaikiškos signalizacijos, telekomunikacijų, riedmenų kontrolės sistemos, atnaujinti geležinkelių statiniai, keleivių rūmai. Sprendžiami keleivinių riedmenų parko modernizavimo klausimai: įsigyjami nauji ekonomiški keleiviniai traukiniai.
Patrauklios kainos ir vertės rinkoje
Šiuo metu pasaulyje yra sėkmingai organizuojama ir įgyvendinama daug įvairių kompanijų akcijų pirminių viešųjų platinimų, po ko šios bendrovės sėkmingai debiutuoja biržose. Investuotojai itin entuziastingai dalyvauja rengiamose kompanijų IPO, na o šios savo ruožtu itin noriai tokiu būdu skolinasi lėšas, kurios dažnai naudojamos įgyvendinant kompanijų investicinius planus.
Šiuo metu daugelio Vakarų šalių akcijų rinkų pagrindiniai indeksai yra pasiekę savo visų laikų istorines aukštumas, bei nuosekliai šturmuoja vis naujus aukščiausius lygius. Aukštas indeksų vertes lemia pastebimai rinkoje pakilusios kompanijų akcijų kainos. Daugelio sėkmingai veikiančių bendrovių akcijų kainos taip pat kyla vis aukščiau ir irgi šturmuoja vis naujesnius rekordinius lygius.
Tad akcijų kainos ir kompanijų vertės rinkoje šiuo metu yra itin patrauklios norintiems pirminio viešojo platinimo metu išplatinti akcijas ir tokiu būtų pritraukti reikiamas lėšas. Atsižvelgus į šiuos faktorius, be jokios abejonės galima daryti gan pagrįstą prielaidą, kad Lietuvos geležinkelių galimas pirminis viešasis akcijų platinimas, ypač atsižvelgus į šios bendrovės veiklą ir specifiką, būtų iš ties sėkmingas, nes kompanijos akcijas būtų galima išplatinti už labai patrauklią kainą.
Lėšų panaudojimas svarbiems valstybiniams investiciniams projektams
Dažniausiai lėšos, kurios yra reikalingos įvairiems svarbiems mūsų šalies valstybiniams investiciniams projektams, yra gaunamos pasiskolinant, t.y. tiesiogiai iš banko ar bankų, arba platinant skolos vertybinius popierius. Tačiau tai tikrai nėra vienintelis ir pats efektyviausias būdas pritraukti būtinas lėšas.
Surengus Lietuvos geležinkelių pirminį viešąjį akcijų platinimą ir potencialiems investuotojams, t.y. fiziniams ir juridiniams asmenims pasiūlius įsigyti 15 - 25 procentus šios bendrovės akcijų, kurios galėtų būti tiek esamos, tiek naujos emisijos, galima būtų pritraukti lėšų tiek pačios bendrovės investicinių projektų įgyvendinimui, tiek ir kitiems svarbiems valstybiniams investiciniams projektams. Pardavusi minimą Lietuvos geležinkelių akcijų paketą, Lietuvos valstybinė ir toliau išlaikytų šios bendrovės kontrolę bei išliktų jos pagrindine akcininke.
Šiuo atveju nereikėtų skolintis ir tuo pačiu dar labiau didinti esamų skolų, be to, nereikėtų mokėti palūkanų, t.y. nebūtų papildomų išlaidų. Žinoma, šiokios tokios IPO organizavimo išlaidos būtų, tačiau jos tikrai būtų mažesnės už galimas palūkanas už paskolas.
Lietuvos kapitalo rinkos atgaivinimas
Galimas sėkmingas Lietuvos geležinkelių pirminio viešojo akcijų platinimo įgyvendinimas ir tolesnis šios bendrovės taip pat sėkmingas debiutas Vilniaus biržoje galėtų tapti itin geru pavyzdžiu ir kitoms mūsų ir užsienio šalyse veikiančioms kompanijoms bei galėtų jas paskatinti ir įkvėpti rinktis analogišką būtinų lėšų pritraukimo kelią.
Naujos tokios didelės kompanijos atsiradimas Vilniaus biržoje galėtų paskatinti Lietuvos kapitalo rinkos atsigavimą, nes jos gyvavimas, po dviejų stambių jos dalyvių, t.y. biržoje buvusių bankų žlugimo, gerokai prislopo. Tuo pačiu tai galėtų paskatinti didesnį investuotojų susidomėjimą Lietuvos kapitalo rinka, kas tuo pačiu tikėtina padidintų jų aktyvumą joje. Be to, Lietuvos geležinkelių IPO į šalies kapitalo rinką galėtų pritraukti naujų investuotojų bei paskatinti tuo pačiu juos investuoti ir į kitas Vilniaus biržoje kotiruojamų kompanijų akcijas.
Esamų investuotojų aktyvumo padidėjimas ir naujų investuotojų atsiradimas labai tikėtina, kad paskatintų investavimo paslaugas teikiančias įstaigas sukurti naujas darbo vietas skirtas aptarnauti padidėjusiam ir galimai toliau didėsiančiam investuotojų srautui. Naujų darbo vietų sukūrimas, tuo pačiu automatiškai reikštų mažiau bedarbių, mažiau išlaidų socialiniai paramai ir naujas mokesčių pajamas valstybei.
Sėkmingas Lenkijos kompanijos PKP Cargo IPO ir debiutas biržoje
Kalbant apie galimą Lietuvos geležinkelių pirminį viešąjį akcijų platinimą, geru pavyzdžiu galėtų būti visiškai neseniai surengtas Lenkijos kompanijos PKP Cargo IPO bei tolesnis jos debiutas Varšuvos biržoje. Tiesa, ši kompanija yra viena iš Lenkijos valstybinės geležinkelių grupės įmonių, kuri teikia krovinių transportavimo geležinkeliais ir kitas logistikos paslaugas.
PKP Cargo savo pirminio viešojo akcijų platinimo metu sėkmingai išplatino beveik visas, t.y. 21 mln. vienetų akcijų, iš kurių daugiausiai, t.y. virš 17 mln. vienetų įsigijo instituciniai investuotojai, na o smulkieji gavo 3,6 mln. vienetų akcijų, t.y. mažiau nei pusę to, ko norėjo. Ši kompanija šių metų pačioje spalio pabaigoje debiutavo Varšuvos biržoje. Debiuto metu kaina biržoje iškart šoktelėjo net aštuoniolika procentų.
Minimos kompanijos akcijos IPO metu buvo išplatintos po 68 zlotus, na o dabartinė jų kaina biržoje siekia 83.01 zlotą.
Kalbant apie Lietuvos geležinkelių veiklos rezultatus, tai remiantis naujausiais žinomais duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį bendrovės pajamos sudarė 796,596 mln. litų, kas palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, buvo aštuoniais procentais mažiau. Per minimą laikotarpį krovinių kiekine išraiška pervežta 0,4 procentais mažiau, na o keleivių - beveik keturiais procentais daugiau. Kompanijai per pirmą šių metų pusmetį pavyko uždirbti 244,6 mln. litų EBITDA pelno ir 46,109 mln. litų grynojo pelno. Palyginus su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, Lietuvos geležinkelių EBITDA pelnas sumažėjo virš aštuonių procentų, na o grynasis susitraukė 31,9 procentais.
Palyginus su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, minimos kompanijos pelningumas per šių metų pirmąjį pusmetį sumažėjo. Bendrasis pelningumas smuktelėjo nuo 18,5 iki 17,7 procentų, veiklos krito nuo 9 iki 6,5 procentų, na o grynasis pelningumas sumažėjo nuo 8 iki 5,9 procentų.
Per 2012 metus, palyginus su ankstesniais metais, Lietuvos geležinkelių pajamos ūgtelėjo 6,3 procentais iki 1,766 mlrd. litų, krovinių pervežimas kiekine išraiška smuko 5,6 procentais, na o keleivių padidėjo 3,2 procentais. EBITDA pelnas per minimą laikotarpį nežymiai ūgtelėjo nuo 525,4 iki 526,7 mln. litų, na o grynasis pelnas sumažėjo 11,6 procentais iki 130,189 mln. litų. Per praėjusius metus, lyginant su ankstesniais metais, bendrasis pelningumas smuktelėjo nuo 20,2 iki 17,4 procentų, veiklos - nuo 10,2 iki 8,1 procento, na o grynasis pelningumas krito nuo 9,1 iki 7,5 procentų.
Remiantis Lietuvos geležinkelių ataskaitos Dividendų politika dalimi, 2013 metų liepos vienuoliktą dieną Lietuvos respublikos susisiekimo ministro įsakymu NR. 3-383, kuris prilyginamas akcinės bendrovės Lietuvos geležinkeliai visuotinio susirinkimo sprendimui, dividendams buvo paskirta 29,9 mln. litų bendrovės 2012 metų paskirstytinojo pelno, kas sudarė 21,5 procentus bendrovės paskirstytinojo pelno. Bendrovė 2011 metais į valstybės biudžetą pervedė 56,4 mln. litų dividendų iš 2010 metų paskirstytinojo pelno, 2012 metais - 122,7 mln. litų iš 2011 metų paskirstytinojo pelno, kas sudarė 80 procentų bendrovės tų metų paskirstytinojo pelno.
Lietuvos geležinkeliai yra viena moderniausių geležinkelio įmonių visoje Rytų ir Centrinėje Europoje. Per pastaruosius 10 metų investavusi apie 5 mlrd. litų bendrovė eksploatuoja modernų prekinių lokomotyvų parką, pagrindinėse geležinkelio linijose ir stotyse įdiegtos šiuolaikiškos signalizacijos, telekomunikacijų, riedmenų kontrolės sistemos, atnaujinti geležinkelių statiniai, keleivių rūmai. Sprendžiami keleivinių riedmenų parko modernizavimo klausimai: įsigyjami nauji ekonomiški keleiviniai traukiniai.
Patrauklios kainos ir vertės rinkoje
Šiuo metu pasaulyje yra sėkmingai organizuojama ir įgyvendinama daug įvairių kompanijų akcijų pirminių viešųjų platinimų, po ko šios bendrovės sėkmingai debiutuoja biržose. Investuotojai itin entuziastingai dalyvauja rengiamose kompanijų IPO, na o šios savo ruožtu itin noriai tokiu būdu skolinasi lėšas, kurios dažnai naudojamos įgyvendinant kompanijų investicinius planus.
Šiuo metu daugelio Vakarų šalių akcijų rinkų pagrindiniai indeksai yra pasiekę savo visų laikų istorines aukštumas, bei nuosekliai šturmuoja vis naujus aukščiausius lygius. Aukštas indeksų vertes lemia pastebimai rinkoje pakilusios kompanijų akcijų kainos. Daugelio sėkmingai veikiančių bendrovių akcijų kainos taip pat kyla vis aukščiau ir irgi šturmuoja vis naujesnius rekordinius lygius.
Tad akcijų kainos ir kompanijų vertės rinkoje šiuo metu yra itin patrauklios norintiems pirminio viešojo platinimo metu išplatinti akcijas ir tokiu būtų pritraukti reikiamas lėšas. Atsižvelgus į šiuos faktorius, be jokios abejonės galima daryti gan pagrįstą prielaidą, kad Lietuvos geležinkelių galimas pirminis viešasis akcijų platinimas, ypač atsižvelgus į šios bendrovės veiklą ir specifiką, būtų iš ties sėkmingas, nes kompanijos akcijas būtų galima išplatinti už labai patrauklią kainą.
Lėšų panaudojimas svarbiems valstybiniams investiciniams projektams
Dažniausiai lėšos, kurios yra reikalingos įvairiems svarbiems mūsų šalies valstybiniams investiciniams projektams, yra gaunamos pasiskolinant, t.y. tiesiogiai iš banko ar bankų, arba platinant skolos vertybinius popierius. Tačiau tai tikrai nėra vienintelis ir pats efektyviausias būdas pritraukti būtinas lėšas.
Surengus Lietuvos geležinkelių pirminį viešąjį akcijų platinimą ir potencialiems investuotojams, t.y. fiziniams ir juridiniams asmenims pasiūlius įsigyti 15 - 25 procentus šios bendrovės akcijų, kurios galėtų būti tiek esamos, tiek naujos emisijos, galima būtų pritraukti lėšų tiek pačios bendrovės investicinių projektų įgyvendinimui, tiek ir kitiems svarbiems valstybiniams investiciniams projektams. Pardavusi minimą Lietuvos geležinkelių akcijų paketą, Lietuvos valstybinė ir toliau išlaikytų šios bendrovės kontrolę bei išliktų jos pagrindine akcininke.
Šiuo atveju nereikėtų skolintis ir tuo pačiu dar labiau didinti esamų skolų, be to, nereikėtų mokėti palūkanų, t.y. nebūtų papildomų išlaidų. Žinoma, šiokios tokios IPO organizavimo išlaidos būtų, tačiau jos tikrai būtų mažesnės už galimas palūkanas už paskolas.
Lietuvos kapitalo rinkos atgaivinimas
Galimas sėkmingas Lietuvos geležinkelių pirminio viešojo akcijų platinimo įgyvendinimas ir tolesnis šios bendrovės taip pat sėkmingas debiutas Vilniaus biržoje galėtų tapti itin geru pavyzdžiu ir kitoms mūsų ir užsienio šalyse veikiančioms kompanijoms bei galėtų jas paskatinti ir įkvėpti rinktis analogišką būtinų lėšų pritraukimo kelią.
Naujos tokios didelės kompanijos atsiradimas Vilniaus biržoje galėtų paskatinti Lietuvos kapitalo rinkos atsigavimą, nes jos gyvavimas, po dviejų stambių jos dalyvių, t.y. biržoje buvusių bankų žlugimo, gerokai prislopo. Tuo pačiu tai galėtų paskatinti didesnį investuotojų susidomėjimą Lietuvos kapitalo rinka, kas tuo pačiu tikėtina padidintų jų aktyvumą joje. Be to, Lietuvos geležinkelių IPO į šalies kapitalo rinką galėtų pritraukti naujų investuotojų bei paskatinti tuo pačiu juos investuoti ir į kitas Vilniaus biržoje kotiruojamų kompanijų akcijas.
Esamų investuotojų aktyvumo padidėjimas ir naujų investuotojų atsiradimas labai tikėtina, kad paskatintų investavimo paslaugas teikiančias įstaigas sukurti naujas darbo vietas skirtas aptarnauti padidėjusiam ir galimai toliau didėsiančiam investuotojų srautui. Naujų darbo vietų sukūrimas, tuo pačiu automatiškai reikštų mažiau bedarbių, mažiau išlaidų socialiniai paramai ir naujas mokesčių pajamas valstybei.
Sėkmingas Lenkijos kompanijos PKP Cargo IPO ir debiutas biržoje
Kalbant apie galimą Lietuvos geležinkelių pirminį viešąjį akcijų platinimą, geru pavyzdžiu galėtų būti visiškai neseniai surengtas Lenkijos kompanijos PKP Cargo IPO bei tolesnis jos debiutas Varšuvos biržoje. Tiesa, ši kompanija yra viena iš Lenkijos valstybinės geležinkelių grupės įmonių, kuri teikia krovinių transportavimo geležinkeliais ir kitas logistikos paslaugas.
PKP Cargo savo pirminio viešojo akcijų platinimo metu sėkmingai išplatino beveik visas, t.y. 21 mln. vienetų akcijų, iš kurių daugiausiai, t.y. virš 17 mln. vienetų įsigijo instituciniai investuotojai, na o smulkieji gavo 3,6 mln. vienetų akcijų, t.y. mažiau nei pusę to, ko norėjo. Ši kompanija šių metų pačioje spalio pabaigoje debiutavo Varšuvos biržoje. Debiuto metu kaina biržoje iškart šoktelėjo net aštuoniolika procentų.
Minimos kompanijos akcijos IPO metu buvo išplatintos po 68 zlotus, na o dabartinė jų kaina biržoje siekia 83.01 zlotą.
