versija spausdinimui
(0)
Šiandien Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat pranešė, kad per praėjusį ketvirtį tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje sulėtėjo ketvirtinis ekonomikos augimas, na o euro zonoje jis krito labiau nei laukta rinkoje. Tuo tarpu mūsų šalyje pastebimai krito tiek ketvirtinis, tiek ir metinis bendrojo vidaus produkto augimas.
Per praėjusį ketvirtį, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos ekonomika ūgtelėjo vos 0.1 procentu, arba perpus lėčiau nei laukta rinkoje. Europos sąjungos ekonomika per minimą laikotarpį ūgtelėjo 0.2 procentais. Per antrą šių metų ketvirtį ketvirtinis ekonomikos augimas tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje siekė 0.3 procentus. Tuo tarpu Lietuvoje per minimą laikotarpį bendrojo vidaus produkto augimo tempas sulėtėjo nuo 0.6 iki vos 0.1 procento.
Palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, euro zonos bendrasis vidaus produktas per metus susitraukė 0.4 procentais, tuo tarpu Europos sąjungos ekonomika ūgtelėjo 0.1 procentu. Per antrą šių metų ketvirtį euro zonoje buvo užfiksuotas 0.6 procentų metinis ekonomikos kritimas, na o Europos sąjungoje jis siekė 0.2 procentus. Mūsų šalyje per praėjusį ketvirtį, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, metinis ekonomikos augimo tempas sulėtėjo nuo 3.8 iki 2.2 procentų.
Vokietijos ekonomikos, kuri yra didžiausia tiek euro zonoje, tiek ir Europos sąjungoje, ketvirtinis augimo tempas sulėtėjo nuo 0.7 iki 0.3 procentų, tačiau atitiko analitikų lūkesčius. Tuo tarpu metinis šios šalies bendrojo vidaus produkto augimas per praėjusį ketvirtį, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, paspartėjo nuo 0.5 iki 0.6 procentų.
Na o Prancūzijos bendrasis vidaus produktas per trečią šių metų ketvirtį nelauktai ir vėl smuktelėjo, t.y. lyginant su ankstesniu ketvirčiu jis susitraukė 0.1 procentu, kai rinkoje laukta, jog jis ūgtels vidutiniškai 0.1 procentu. Per antrą šių metų ketvirtį šios šalies ekonomika paaugo 0.5 procentais, tuo tarpu metinis augimo tempas per praėjusį ketvirtį sulėtėjo nuo 0.5 iki 0.2 procentų.
Italijos ekonomika per praėjusį ketvirtį, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, ir vėl krito, tiesa, lėčiau, t.y. kritimo tempas sulėtėjo nuo 0.3 iki 0.1 procento, tuo tarpu metinis kritimas taip pat sumažėjo nuo 2.2 iki 1.9 procentų. Ispanijos bendrojo vidaus produkto ketvirtinis pokytis per trečią šių metų ketvirtį jau buvo teigiamas bei siekė 0.1 procentą, kai per antrą šių metų ketvirtį buvo neigiamas bei sudarė 0.1 procentą. Šios šalies metinis ekonomikos kritimas sumažėjo nuo 1.6 iki 1.2 procentų.
Tarp Europos sąjungos šalių, kurių duomenys jau žinomi, per praėjusį ketvirtį, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, sparčiausiai ekonomika ūgtelėjo Rumunijoje (1.6 procentais), kaimyninėje Latvijoje (1.2 procentais) bei Didžiojoje Britanijoje ir Vengrijoje, kur ji ūgtelėjo po 0.8 procentus. Tuo tarpu labiausiai per minimą laikotarpį ekonomika smuko Kipre (0.8 procentais) bei Čekijoje, kur ji krito 0.5 procentais.
Kalbant apie metinį augimą, tai per praėjusį ketvirtį didžiausias metinis bendrojo vidaus produkto augimas buvo užfiksuotas Rumunijoje (4.1 procentas), kaimyninėje Latvijoje (3.9 procentai) ir Lietuvoje, kur jis siekė 2.2 procentus. Na o labiausiai ekonomika tarp Europos sąjungos šalių per metus susitraukė Kipre (5.7 procentais), Italijoje (1.9 procentais) bei Čekijoje (1.6 procentais).
Tad akivaizdu, kad spartesnio ekonomikos augimo tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje dar teks palaukti, tuo pačiu ir toliau išlieka gan didelė rizika, kad Europoje ekonomika ir vėl gali patirti nuosmukį. Būtent dėl šios priežasties, ir dėl smukusios infliacijos, Europos Centrinis bankas praėjusią savaitę ryžosi euro zonoje dar labiau iki naujų rekordinių žemumų sumažinti bazinę palūkanų normą.
Per praėjusį ketvirtį, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos ekonomika ūgtelėjo vos 0.1 procentu, arba perpus lėčiau nei laukta rinkoje. Europos sąjungos ekonomika per minimą laikotarpį ūgtelėjo 0.2 procentais. Per antrą šių metų ketvirtį ketvirtinis ekonomikos augimas tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje siekė 0.3 procentus. Tuo tarpu Lietuvoje per minimą laikotarpį bendrojo vidaus produkto augimo tempas sulėtėjo nuo 0.6 iki vos 0.1 procento.
Palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, euro zonos bendrasis vidaus produktas per metus susitraukė 0.4 procentais, tuo tarpu Europos sąjungos ekonomika ūgtelėjo 0.1 procentu. Per antrą šių metų ketvirtį euro zonoje buvo užfiksuotas 0.6 procentų metinis ekonomikos kritimas, na o Europos sąjungoje jis siekė 0.2 procentus. Mūsų šalyje per praėjusį ketvirtį, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, metinis ekonomikos augimo tempas sulėtėjo nuo 3.8 iki 2.2 procentų.
Na o Prancūzijos bendrasis vidaus produktas per trečią šių metų ketvirtį nelauktai ir vėl smuktelėjo, t.y. lyginant su ankstesniu ketvirčiu jis susitraukė 0.1 procentu, kai rinkoje laukta, jog jis ūgtels vidutiniškai 0.1 procentu. Per antrą šių metų ketvirtį šios šalies ekonomika paaugo 0.5 procentais, tuo tarpu metinis augimo tempas per praėjusį ketvirtį sulėtėjo nuo 0.5 iki 0.2 procentų.
Italijos ekonomika per praėjusį ketvirtį, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, ir vėl krito, tiesa, lėčiau, t.y. kritimo tempas sulėtėjo nuo 0.3 iki 0.1 procento, tuo tarpu metinis kritimas taip pat sumažėjo nuo 2.2 iki 1.9 procentų. Ispanijos bendrojo vidaus produkto ketvirtinis pokytis per trečią šių metų ketvirtį jau buvo teigiamas bei siekė 0.1 procentą, kai per antrą šių metų ketvirtį buvo neigiamas bei sudarė 0.1 procentą. Šios šalies metinis ekonomikos kritimas sumažėjo nuo 1.6 iki 1.2 procentų.
Tarp Europos sąjungos šalių, kurių duomenys jau žinomi, per praėjusį ketvirtį, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, sparčiausiai ekonomika ūgtelėjo Rumunijoje (1.6 procentais), kaimyninėje Latvijoje (1.2 procentais) bei Didžiojoje Britanijoje ir Vengrijoje, kur ji ūgtelėjo po 0.8 procentus. Tuo tarpu labiausiai per minimą laikotarpį ekonomika smuko Kipre (0.8 procentais) bei Čekijoje, kur ji krito 0.5 procentais.
Tad akivaizdu, kad spartesnio ekonomikos augimo tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje dar teks palaukti, tuo pačiu ir toliau išlieka gan didelė rizika, kad Europoje ekonomika ir vėl gali patirti nuosmukį. Būtent dėl šios priežasties, ir dėl smukusios infliacijos, Europos Centrinis bankas praėjusią savaitę ryžosi euro zonoje dar labiau iki naujų rekordinių žemumų sumažinti bazinę palūkanų normą.