versija spausdinimui
(0)
Nors ir buvo atostogų metas, tačiau per praėjusį, t.y. trečiąjį ketvirtį įvykių finansų rinkose tikrai netrūko. Vieni buvo pozityvūs ir pradžiugino rinkos dalyvius, kiti galbūt nuvylė bei nustebino. Taigi, šįkart trumpai apžvelkime trečiojo ketvirčio įvykius, bei panagrinėkime šio ketvirtojo ketvirčio svarbiausius būsimus įvykius.
Atsigavimas Europoje
Kalbant apie mūsų Senąjį žemyną, tai ko gero svarbiausia per trečiąjį ketvirtį buvo tai, kad paaiškėjo, jog per antrą šių metų ketvirtį euro zonos ekonomika pagaliau atsigavo ir ėmė augti, tiesa augimas yra labai silpnas ir nežymus, ir vis dar išlieka trapus. Galbūt per antrą šių metų pusę šios zonos bendrojo vidaus produkto augimas paspartės, tačiau jis vis dar išliks gana lėtas, nes prognozuojama, kad šiais metais ir toliau kris kai kurių silpnesnių euro zonos šalių ekonomikos.
Spartesnio euro zonos ekonomikos augimo, anot daugelio ekonomistų, sulauksime tik kitais metais, kai sparčiau turėtų pradėti augti tiek Vokietijos, tiek Prancūzijos bei kitų euro zonos šalių ekonomikos, na o tokių šalių kaip Ispanijos, Italijos ir ypač Graikijos ekonomikos turėtų išsivaduoti iš recesijos gniaužtų bei anot ekonomistų, ims demonstruoti augimą.
Bedarbystė Europoje ir toliau išlieka aukšta, tiesa, pastaruoju metu ji jau nedidėja, vis dėl to tikėtis, kad ji jau netrukus pastebimai sumažės, tikrai neverta, nes bedarbystė yra vėluojantis arba atsiliekantis rodiklis, tad per paskutinį šių metų ketvirtį, bei per kitus metus ji ir toliau išliks gana aukšta, nors jau turėtų pradėti mažėti. Bet kokiu atveju, galima teigti, jog padėtis darbo rinkoje stabilizuojasi, ir blogiausia ko gero jau praeityje.
Šiuo metu bazinė palūkanų norma euro zonoje yra rekordiškai žema ir Europos Centrinis bankas ją dabartiniame žemame arba dar žemesniame lygyje ketina išlaikyti ilgesnį laiką, be to, dabartinė pritaikoma pinigų politika išliks tiek, kiek to reikės. Esant reikalui Europos Centrinio banko atstovai yra pasiruošę imtis papildomų veiksmų. Kadangi infliacinis spaudimas šiuo metu yra gerokai prislopęs, na o euro zonos ekonomika jau ima atsigauti, per šį ketvirtį ir ko gero per kitų metų pirmąją pusę bazinė palūkanų norma euro zonoje nebus keičiama.
Fed nustebino
Amerikos Federalinis Rezervų bankas buvo, yra ir nuolat bus investuotojų dėmesio centre. Amerikos Centrinis bankas per praėjusį ketvirtį ir vėl eilinį kart suvaidino svarbų vaidmenį. Antrojo šių metų ketvirčio pabaigoje šio banko vadovas užsiminė apie tai, kad dar šiais metais gali būti pradėta riboti šiuo metu įgyvendinama kiekybinio pinigų politikos švelninimo arba aktyvų supirkimo programa.
Be jokios abejonės, daugelis suprato, kad tai tikrai nebus pradėta daryti vasarą, tad visi lūkesčiai dėl galimų pakeitimų minėtoje programoje buvo atidėti rudeniui, t.y. rugsėjo viduriui. Ir tie lūkesčiai nepasitvirtino, Fed iš tiesų nustebino. Tuo metu, kai daugelis rinkos dalyvių buvo įsitikinę, kad Amerikos Centrinio banko atstovai per rugsėjo mėnesį įvykusį posėdį priims sprendimą dėl aktyvų supirkimo apimties mažinimo vienokia ar kitokia suma, Fed nariai nusprendė dar palūkėti ir įsitikinti, kad ekonomikos augimas yra tvarus, bei kad bedarbystės mažėjimas ir naujų darbo vietų kūrimas yra ilgalaikis reiškinys.
Ar Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovai ryšis dar šiais metais mažinti aktyvų supirkimo apimtis? Ko gero, atsižvelgiant į dabartines aplinkybes šalyje, tai yra labai mažai tikėtina, tad lūkesčius dėl QE mažinimo ko gero reikia atidėti kitiems metams.
Taip, iš tiesų per antrą šių metų ketvirtį Amerikos ekonomikos augimas dar labiau paspartėjo ir ko gero išliko panašus ir per praėjusį ketvirtį, bei, jei nenutiks kažkas blogo, Amerikos bendrasis vidaus produktas turėtų gan sparčiai augti ir per šį paskutinį šių metų ketvirtį. Šalyje taip pat mažėja ir bedarbystė, vis dėl to, ji dar gan tolokai nuo Fed nustatytos tikslinės ribos. Infliacijos spaudimas Amerikoje šiuo metu taip pat yra gana prislopęs.
Nauji iššūkiai
Be jokios abejonės šiuo metu visų rinkos dalyvių akys yra nukrypusios į Ameriką. Šios šalies politikai jau artimiausiu metu turi susitarti dėl skolos limito, kuris jau yra pasiektas, eilinio padidinimo, nes priešingu atveju Amerika pirmą kart per visą savo istorija gali tapti nemoki, o tai be jokios abejonės sukeltų tikrą psichozę ir stichinę nelaimę finansų rinkose.
Taigi, dabar esminis klausimas, ar Amerikos politikai dar kartą padidins šalies skolos limitą? Jei taip, tai kada? Prisiminus prieš kiek daugiau nei du metus buvusius įvykius susijusius su tuo pačiu skolos limito didinimu, dabar ir vėl galime sulaukti panašaus scenarijaus, t.y. Amerikos skolos limitas ko gero ir vėl bus padidintas pačią paskutinę akimirką. Dar vienas svarbus klausimas, jei vis dėl to Amerikos skolos limitas bus padidintas, kokia suma ir kuriam laikui to pakaks?
Naujo ketvirčio pradžia tai taip pat yra ir praėjusio ketvirčio kompanijų pasiektų veiklos rezultatų skelbimo maratono startas, tačiau šį startą labai tikėtina, jog užgoš anksčiau minėtas skolos limito padidinimo klausimas. Vis dėl to, daugelio kompanijų veiklos rezultatai per praėjusį ketvirtį ir vėl tikėtina, jog pagerėjo, bet tų veiklos rezultatų gerėjimo tempas, palyginus su ankstesniais ketvirčiai, tikėtina, jog bus lėtesnis.
Žinoma, investuotojų dėmesio centre nuolat išliks skelbiami naujausi Amerikos bei Europos ir Azijos šalių įvairūs pagrindiniai makroekonominiai duomenys, kurie veiks rinkos dalyvių nuotaikas ir lūkesčius.
Atsigavimas Europoje
Kalbant apie mūsų Senąjį žemyną, tai ko gero svarbiausia per trečiąjį ketvirtį buvo tai, kad paaiškėjo, jog per antrą šių metų ketvirtį euro zonos ekonomika pagaliau atsigavo ir ėmė augti, tiesa augimas yra labai silpnas ir nežymus, ir vis dar išlieka trapus. Galbūt per antrą šių metų pusę šios zonos bendrojo vidaus produkto augimas paspartės, tačiau jis vis dar išliks gana lėtas, nes prognozuojama, kad šiais metais ir toliau kris kai kurių silpnesnių euro zonos šalių ekonomikos.
Spartesnio euro zonos ekonomikos augimo, anot daugelio ekonomistų, sulauksime tik kitais metais, kai sparčiau turėtų pradėti augti tiek Vokietijos, tiek Prancūzijos bei kitų euro zonos šalių ekonomikos, na o tokių šalių kaip Ispanijos, Italijos ir ypač Graikijos ekonomikos turėtų išsivaduoti iš recesijos gniaužtų bei anot ekonomistų, ims demonstruoti augimą.
Bedarbystė Europoje ir toliau išlieka aukšta, tiesa, pastaruoju metu ji jau nedidėja, vis dėl to tikėtis, kad ji jau netrukus pastebimai sumažės, tikrai neverta, nes bedarbystė yra vėluojantis arba atsiliekantis rodiklis, tad per paskutinį šių metų ketvirtį, bei per kitus metus ji ir toliau išliks gana aukšta, nors jau turėtų pradėti mažėti. Bet kokiu atveju, galima teigti, jog padėtis darbo rinkoje stabilizuojasi, ir blogiausia ko gero jau praeityje.
Šiuo metu bazinė palūkanų norma euro zonoje yra rekordiškai žema ir Europos Centrinis bankas ją dabartiniame žemame arba dar žemesniame lygyje ketina išlaikyti ilgesnį laiką, be to, dabartinė pritaikoma pinigų politika išliks tiek, kiek to reikės. Esant reikalui Europos Centrinio banko atstovai yra pasiruošę imtis papildomų veiksmų. Kadangi infliacinis spaudimas šiuo metu yra gerokai prislopęs, na o euro zonos ekonomika jau ima atsigauti, per šį ketvirtį ir ko gero per kitų metų pirmąją pusę bazinė palūkanų norma euro zonoje nebus keičiama.
Fed nustebino
Be jokios abejonės, daugelis suprato, kad tai tikrai nebus pradėta daryti vasarą, tad visi lūkesčiai dėl galimų pakeitimų minėtoje programoje buvo atidėti rudeniui, t.y. rugsėjo viduriui. Ir tie lūkesčiai nepasitvirtino, Fed iš tiesų nustebino. Tuo metu, kai daugelis rinkos dalyvių buvo įsitikinę, kad Amerikos Centrinio banko atstovai per rugsėjo mėnesį įvykusį posėdį priims sprendimą dėl aktyvų supirkimo apimties mažinimo vienokia ar kitokia suma, Fed nariai nusprendė dar palūkėti ir įsitikinti, kad ekonomikos augimas yra tvarus, bei kad bedarbystės mažėjimas ir naujų darbo vietų kūrimas yra ilgalaikis reiškinys.
Ar Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovai ryšis dar šiais metais mažinti aktyvų supirkimo apimtis? Ko gero, atsižvelgiant į dabartines aplinkybes šalyje, tai yra labai mažai tikėtina, tad lūkesčius dėl QE mažinimo ko gero reikia atidėti kitiems metams.
Taip, iš tiesų per antrą šių metų ketvirtį Amerikos ekonomikos augimas dar labiau paspartėjo ir ko gero išliko panašus ir per praėjusį ketvirtį, bei, jei nenutiks kažkas blogo, Amerikos bendrasis vidaus produktas turėtų gan sparčiai augti ir per šį paskutinį šių metų ketvirtį. Šalyje taip pat mažėja ir bedarbystė, vis dėl to, ji dar gan tolokai nuo Fed nustatytos tikslinės ribos. Infliacijos spaudimas Amerikoje šiuo metu taip pat yra gana prislopęs.
Nauji iššūkiai
Be jokios abejonės šiuo metu visų rinkos dalyvių akys yra nukrypusios į Ameriką. Šios šalies politikai jau artimiausiu metu turi susitarti dėl skolos limito, kuris jau yra pasiektas, eilinio padidinimo, nes priešingu atveju Amerika pirmą kart per visą savo istorija gali tapti nemoki, o tai be jokios abejonės sukeltų tikrą psichozę ir stichinę nelaimę finansų rinkose.
Taigi, dabar esminis klausimas, ar Amerikos politikai dar kartą padidins šalies skolos limitą? Jei taip, tai kada? Prisiminus prieš kiek daugiau nei du metus buvusius įvykius susijusius su tuo pačiu skolos limito didinimu, dabar ir vėl galime sulaukti panašaus scenarijaus, t.y. Amerikos skolos limitas ko gero ir vėl bus padidintas pačią paskutinę akimirką. Dar vienas svarbus klausimas, jei vis dėl to Amerikos skolos limitas bus padidintas, kokia suma ir kuriam laikui to pakaks?
Naujo ketvirčio pradžia tai taip pat yra ir praėjusio ketvirčio kompanijų pasiektų veiklos rezultatų skelbimo maratono startas, tačiau šį startą labai tikėtina, jog užgoš anksčiau minėtas skolos limito padidinimo klausimas. Vis dėl to, daugelio kompanijų veiklos rezultatai per praėjusį ketvirtį ir vėl tikėtina, jog pagerėjo, bet tų veiklos rezultatų gerėjimo tempas, palyginus su ankstesniais ketvirčiai, tikėtina, jog bus lėtesnis.
Žinoma, investuotojų dėmesio centre nuolat išliks skelbiami naujausi Amerikos bei Europos ir Azijos šalių įvairūs pagrindiniai makroekonominiai duomenys, kurie veiks rinkos dalyvių nuotaikas ir lūkesčius.