versija spausdinimui
(0)
Atsigavimas euro zonoje atrodo esantis tvarus, nors jis nėra stiprus, tikina Credit Suisse banko specialistai. Remiantis jų naujausiomis prognozėmis, šiais metais euro zonos ekonomika susitrauks 0,2 procentais, na o kitais metais atsigaus bei ūgtels 1,3 procentais.
Jie tvirtina, jog pagrindiniai spartesnio ekonomikos augimo stabdžiai yra sugriežtinta fiskalinė politika bei skolų mažinimas, tačiau pripažįstama, jog šie veiksniai šiuo metu nėra tokie reikšmingi, kaip buvo 2011-12 metais. Minimo banko ekspertų tvirtinimu, didžiausia politinė rizika yra susijusi su galimu Italijos vyriausybės žlugimu, bei su tuo, jog tiek Graikijai, tiek Portugalijai gali būti reikalinga papildoma finansinė paskola.
„Įmonių išlaidos ir vidaus paklausa pagrindinėse Šiaurės šalių ekonomikose gali pozityviai nustebinti. Įsiskolinusioms euro zonos šalims padės atsigaunanti užsienio prekyba“ - mano Credit Suisse banko atstovai.
Kalbant apie didžiausias euro zonos šalių ekonomikas, tai minimo banko analitikai prognozuoja, kad šiais metais Italijos ekonomika smuks 2,4 procentais, Ispanijos - 1,6 procentais, Olandijos - 1,2 procentais, tuo tarpu Vokietijos ekonomika turėtų šiais metais ūgtelėti 0,5 procentais, o Prancūzijos - 0,2 procentais. Na o jau kitais metais kiekvienos iš minėtų šalių ekonomikos turėtų užfiksuoti teigiamą prieaugį. Vokietijos bendrasis vidaus produktas kitais metais ūgtels dviem procentais, Prancūzijos - 1,1 procentu, Italijos - 0,8 procentais, na o Ispanijos ir Olandijos ekonomikos ūgtels po 0,6 procentus.
Tuo tarpu bedarbystė euro zonoje, kuri šiuo metu sudaro dvylika procentų, kitais metais, anot Credit Suisse banko analitikų, kiek ūgtels bei sieks 12,2 procentus.
„Dabartinį ekonomikos atsigavimą daugiausiai lemia tai, jog susilpnėjo fiskaliniai, finansiniai ir politiniai veiksniai, kurie ji slopina, o ne tai, kad euro zona reaguodama į ekonominę politiką patyrė pozityvų paklausos šoką, bei ne užsienio paklausa“ - teigiama minimo banko pranešime.
„Dėl šios priežasties mes nesitikime sulaukti spartaus atsigavimo ir manome, kad augimas stabilizuosis ties tuo lygiu, kuris buvo per antrą šių metų ketvirtį. Šią prognozę patvirtina ekonominės situacijos peržiūrėjimas, kuris parodė, jog per artimiausius mėnesius nereikėtų tikėtis sulaukti ekonomikos augimo paspartėjimo“ - tikina Credit Suisse banko specialistai.
Vis dėl to, anot jų, nors atsigavimas yra silpnas, tačiau jis turėtų būti tvarus. Jie atkreipia dėmesį į tai, kad net recesijos metu verslo atsargos iš esmės nesumažėjo, na o paklausos stabilizavimasis nelėmė gamybos augimo, tad V tipo ekonomikos atsigavimo scenarijus yra labai mažai tikėtinas.
Jie tvirtina, jog pagrindiniai spartesnio ekonomikos augimo stabdžiai yra sugriežtinta fiskalinė politika bei skolų mažinimas, tačiau pripažįstama, jog šie veiksniai šiuo metu nėra tokie reikšmingi, kaip buvo 2011-12 metais. Minimo banko ekspertų tvirtinimu, didžiausia politinė rizika yra susijusi su galimu Italijos vyriausybės žlugimu, bei su tuo, jog tiek Graikijai, tiek Portugalijai gali būti reikalinga papildoma finansinė paskola.
„Įmonių išlaidos ir vidaus paklausa pagrindinėse Šiaurės šalių ekonomikose gali pozityviai nustebinti. Įsiskolinusioms euro zonos šalims padės atsigaunanti užsienio prekyba“ - mano Credit Suisse banko atstovai.
Kalbant apie didžiausias euro zonos šalių ekonomikas, tai minimo banko analitikai prognozuoja, kad šiais metais Italijos ekonomika smuks 2,4 procentais, Ispanijos - 1,6 procentais, Olandijos - 1,2 procentais, tuo tarpu Vokietijos ekonomika turėtų šiais metais ūgtelėti 0,5 procentais, o Prancūzijos - 0,2 procentais. Na o jau kitais metais kiekvienos iš minėtų šalių ekonomikos turėtų užfiksuoti teigiamą prieaugį. Vokietijos bendrasis vidaus produktas kitais metais ūgtels dviem procentais, Prancūzijos - 1,1 procentu, Italijos - 0,8 procentais, na o Ispanijos ir Olandijos ekonomikos ūgtels po 0,6 procentus.
Tuo tarpu bedarbystė euro zonoje, kuri šiuo metu sudaro dvylika procentų, kitais metais, anot Credit Suisse banko analitikų, kiek ūgtels bei sieks 12,2 procentus.
„Dabartinį ekonomikos atsigavimą daugiausiai lemia tai, jog susilpnėjo fiskaliniai, finansiniai ir politiniai veiksniai, kurie ji slopina, o ne tai, kad euro zona reaguodama į ekonominę politiką patyrė pozityvų paklausos šoką, bei ne užsienio paklausa“ - teigiama minimo banko pranešime.
„Dėl šios priežasties mes nesitikime sulaukti spartaus atsigavimo ir manome, kad augimas stabilizuosis ties tuo lygiu, kuris buvo per antrą šių metų ketvirtį. Šią prognozę patvirtina ekonominės situacijos peržiūrėjimas, kuris parodė, jog per artimiausius mėnesius nereikėtų tikėtis sulaukti ekonomikos augimo paspartėjimo“ - tikina Credit Suisse banko specialistai.
Vis dėl to, anot jų, nors atsigavimas yra silpnas, tačiau jis turėtų būti tvarus. Jie atkreipia dėmesį į tai, kad net recesijos metu verslo atsargos iš esmės nesumažėjo, na o paklausos stabilizavimasis nelėmė gamybos augimo, tad V tipo ekonomikos atsigavimo scenarijus yra labai mažai tikėtinas.