versija spausdinimui
(1)
2008 metų rugsėjo 15 dieną bankrutavo ketvirtas pagal dydį pasaulyje investicinis bankas Lehman Brothers, kuris buvo Volstrito simbolis, ir tai tuo pačiu sukėlė paniką biržose. Prasidėjo didžiausia per paskutinius septyniasdešimt metų finansų krizė. Iš tiesų krizės užuomazgos Amerikoje prasidėjo kur kas anksčiau, kai ėmė žlugti šalies nekilnojamo turto rinka, na o minimo banko bankrotas yra simbolinė šios krizės, kuri galėjo sužlugdyti viso pasaulio ekonomiką, pradžia.
Investicinis bankas Lehman Brothers tapo didžiausia spekuliacinio burbulo auka. Pagrindinė šio banko žlugimo priežastis buvo ta, jog jis buvo pernelyg daug įsigijęs rizikingų vertybinių popierių, kurie teoriškai turėjo būti saugus bei turėjo garantuoti pelną. Tuo metu bankininkai norėjo bet kokia kaina uždirbti iš kažko, kas realiai neturėjo vertės. Aktyviai buvo teikiamos paskolos ir tiems asmenims, kurie nebuvo pajėgūs jas grąžinti, taip pat aktyviai buvo pardavinėjami vadinami „šiukšliniai“ išvestiniai vertybiniai popieriai. Tam tikru metu atsitiko taip, jog pritrūko norinčių įsigyti minėtus vertybinius popierius, na o didžiausias pralaimėtojas šiame žaidime tapo būtent jau minėtas investicinis bankas Lehman Brothers, kuris nebuvo pajėgus padengti patirtus nuostolius.
Kaip minėta, 2008 metais kilusi krizė buvo didžiausia nuo pat praėjusio amžiaus trisdešimtaisiais metais buvusios Didžiosios depresijos laikų, bei lėmė, jog visame pasaulyje buvo prarasta milijonai darbo vietų.
Ryšium su Lehman Brothers banko bankroto metinėmis, Amerikos finansų ministerija paskelbė dokumentą, kuriame primenama, kokių veiksmų nuo pat 2007 metų pabaigos buvo imtasi, be to, buvo siekiama įrodyti kiek daug buvo pasiekta. Visų pirmą atkreipiamas dėmesys į priimtą įstatymą dėl finansų rinkų reguliavimo, kuriam suteiktas jo kūrėjų Dodd-Frank pavadinimas. Be to, buvo pasiektas globalus susitarimas, taip vadinamas Bazelis III, dėl bankų kapitalų reikalavimų ir jų likvidumo. Tačiau vis dėl to netrūksta kritinių vertinimų. Kritikai teigia, kad vis dar nėra įvestas tinkamas reguliavimas, jog nuo kitos galimos krizės būtų apsaugoti mokesčių mokėtojai, vartotojai ir bankinė sistema.
„Prieš penkis metus Volstritas faktiškai nusirito iki dugno. Išgelbėjome juos finansinėmis programomis. Milijonai amerikiečių vis dar kenčia bei jaučia neatsakingo elgesio Volstrite pasekmes. Tuo tarpu „riebūs katinai“, t.y. pagrindiniai Vostrito žaidėjai, ir toliau vertina ekonomiką kaip privačią kazino ir uždirba dar daugiau nei anksčiau“ - tikina Kalifornijos universiteto profesorius Robert Reich.
Vašingtono Visuomenės integravimo tyrimų centras atkreipė dėmesį, kad nei vienam Volstrito banko vadovui ar aukšto rango vadybininkui nebuvo pateikti kaltinimai dėl jo vaidmens sukeliant finansų krizę, nedaugelis taip pat patyrė ir finansinę atsakomybę, nes daugumą nuostolių prisiėmė draudimo kompanijos ir akcininkai. Be to, dvidešimt penkių didžiausių finansinių institucijų siūliusių subprime tipo paskolas, kurios buvo teikiamos asmenims, kurie įprastiniams bankams neatrodė esantys patikimi, vadovai ir valdytojai grįžo prie paskolų verslo veiklos į kredito bendroves, kurios yra gerokai mažiau prižiūrimos nei bankai. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad daugelį finansų institucijų, kurios siūlė subprime paskolas, finansavo bankai, kurie vėliau buvo gelbėjami panaudojant federalinio biudžeto lėšas.
Vis dėl to pripažįstama, jog Amerikos valdžios sprendimas 2008 - 2009 metais gelbėti bankus buvo teisingas, nes buvo užkirstas kelias tam, jog ekonomikai būtų padaryta dar daugiau žalos. Tačiau tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, jog kuriant naujus teisės aktus nebuvo išvengta klaidų. Kai kuriuos teisės aktuose esančius dviprasmiškumus ir spragas kritikai priskiria veiksmingam ir sėkmingam finansų sektoriaus vykdytam lobizmui.
Rana Foroohar leidinyje Time, bei David Wessel dienraštyje Wall Street Journal pagrinde įvardija per didelio, kad būtų leista bankrutuoti problemą, t.y. neaiškios didžiųjų bankų bankrotų taisyklės. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad investuotojai vis dar elgiasi taip, tarsi už didžiųjų bankų stovėtų šalies valdžia, kuri yra pasiruošusi operatyviai mokesčių mokėtojų pinigais padėti didiesiems bankams, kurie susidurtų su problemomis. Rana Foroohar pabrėžia, kad didieji bankai daugiausiai uždirba ne skolindami pinigus, o vykdydami rizikingesnes prekybines operacijas.
„Tuo tarpu didžiausi Amerikos bankai po krizės metu buvusios konsolidacijos tapo dar didesni nei buvo prieš krizę. Jie turėtų būti padalinti, na o bankų dydis apribotas“ - teigia Kalifornijos universiteto profesorius Robert Reich.
Tačiau Brookings Institution ekspertai Martin Neil Baily ir Douglas Elliott laikosi nuomonės, kad dėl įvestų naujų taisyklių ir reguliavimo, šiuo metu esame saugesni. Jų nuomone, pats svarbiausias pokytis yra tas, jog reguliatoriai privertė bankus padidinti kapitalus, ir dėl to, anot jų, bankai šiuo metu yra stipresni, nes jie gali lengviau padengti nuostolius bei gali geriau susidoroti su nenumatyta panika rinkoje.
Bet minimi ekspertai atmeta argumentus, kad finansų sektoriuje yra reikalingi papildomi radikalūs pokyčiai. Jų nuomone, tuomet finansinė veikla pasitrauktų į taip vadinamą nereguliuojamą sektorių, t.y. į šešėlinę bankininkystę, arba į užsienį.
Nors recesija, kuri atėjo po finansų krizės, oficialiai pasibaigė jau 2009 metų birželį, paprasti žmonės nejaučia ekonomikos atsigavimo. Tai atsispindi Pew tyrimo centro atliktame specialiame tyrime, kurio rezultatai kaip tik ir buvo paskelbti Lehman Brothers bankroto penktųjų metinių proga. Remiantis to tyrimo rezultatais, beveik du trečdaliai amerikiečių, t.y. 63 procentai, mano, kad šiuo metu ekonominė šalies sistema nėra saugesnė nei buvo prieš 2008 metų krizę. Daugiau nei pusė respondentų pripažino, kad jų darbo užmokestis bei situacija susijusi su darbu vis dar negrįžo į prieš krizę buvusį lygį. Apie septyniasdešimt procentų apklausoje dalyvavusių mano, kad šalies valdžia padarė per mažai, kad padėtų skurstantiems žmonėms, na o gelbėjimo programomis pasinaudojo tik stambūs bankai ir finansų institucijos, bei verslas ir turtingieji.
Šias nuomones patvirtina ekonominiai duomenys, kurie rodo, kad ir toliau vis labiau stiprėja arba didėja socialinė nelygybė, t.y. turtingesni tapo dar turtingesniais nei buvo prieš krizę. Nobelio premijos ekonomikos srityje laureatas Paul Krugman pacitavo ataskaitą, remiantis kuria, 95 procentai pelnų, kurie buvo gauti po 2009 metais prasidėjusio ekonomikos atsigavimo, atiteko vienam procentui turtingųjų. Net 60 procentų šio pelno atiteko 0,1 procentui amerikiečių, kurių metinės pajamos viršija 1,9 milijonus dolerių.
Taip pat remiantis Pew tyrimo centro duomenimis, per 2009 - 2011 metų laikotarpį septyni procentai Amerikos namų ūkių praturtėjo 28 procentais, na o likusių 93 procentų namų ūkių turto vertė sumažėjo keturiais procentais.
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais
Investicinis bankas Lehman Brothers tapo didžiausia spekuliacinio burbulo auka. Pagrindinė šio banko žlugimo priežastis buvo ta, jog jis buvo pernelyg daug įsigijęs rizikingų vertybinių popierių, kurie teoriškai turėjo būti saugus bei turėjo garantuoti pelną. Tuo metu bankininkai norėjo bet kokia kaina uždirbti iš kažko, kas realiai neturėjo vertės. Aktyviai buvo teikiamos paskolos ir tiems asmenims, kurie nebuvo pajėgūs jas grąžinti, taip pat aktyviai buvo pardavinėjami vadinami „šiukšliniai“ išvestiniai vertybiniai popieriai. Tam tikru metu atsitiko taip, jog pritrūko norinčių įsigyti minėtus vertybinius popierius, na o didžiausias pralaimėtojas šiame žaidime tapo būtent jau minėtas investicinis bankas Lehman Brothers, kuris nebuvo pajėgus padengti patirtus nuostolius.
Kaip minėta, 2008 metais kilusi krizė buvo didžiausia nuo pat praėjusio amžiaus trisdešimtaisiais metais buvusios Didžiosios depresijos laikų, bei lėmė, jog visame pasaulyje buvo prarasta milijonai darbo vietų.
Ryšium su Lehman Brothers banko bankroto metinėmis, Amerikos finansų ministerija paskelbė dokumentą, kuriame primenama, kokių veiksmų nuo pat 2007 metų pabaigos buvo imtasi, be to, buvo siekiama įrodyti kiek daug buvo pasiekta. Visų pirmą atkreipiamas dėmesys į priimtą įstatymą dėl finansų rinkų reguliavimo, kuriam suteiktas jo kūrėjų Dodd-Frank pavadinimas. Be to, buvo pasiektas globalus susitarimas, taip vadinamas Bazelis III, dėl bankų kapitalų reikalavimų ir jų likvidumo. Tačiau vis dėl to netrūksta kritinių vertinimų. Kritikai teigia, kad vis dar nėra įvestas tinkamas reguliavimas, jog nuo kitos galimos krizės būtų apsaugoti mokesčių mokėtojai, vartotojai ir bankinė sistema.
„Prieš penkis metus Volstritas faktiškai nusirito iki dugno. Išgelbėjome juos finansinėmis programomis. Milijonai amerikiečių vis dar kenčia bei jaučia neatsakingo elgesio Volstrite pasekmes. Tuo tarpu „riebūs katinai“, t.y. pagrindiniai Vostrito žaidėjai, ir toliau vertina ekonomiką kaip privačią kazino ir uždirba dar daugiau nei anksčiau“ - tikina Kalifornijos universiteto profesorius Robert Reich.
Vašingtono Visuomenės integravimo tyrimų centras atkreipė dėmesį, kad nei vienam Volstrito banko vadovui ar aukšto rango vadybininkui nebuvo pateikti kaltinimai dėl jo vaidmens sukeliant finansų krizę, nedaugelis taip pat patyrė ir finansinę atsakomybę, nes daugumą nuostolių prisiėmė draudimo kompanijos ir akcininkai. Be to, dvidešimt penkių didžiausių finansinių institucijų siūliusių subprime tipo paskolas, kurios buvo teikiamos asmenims, kurie įprastiniams bankams neatrodė esantys patikimi, vadovai ir valdytojai grįžo prie paskolų verslo veiklos į kredito bendroves, kurios yra gerokai mažiau prižiūrimos nei bankai. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad daugelį finansų institucijų, kurios siūlė subprime paskolas, finansavo bankai, kurie vėliau buvo gelbėjami panaudojant federalinio biudžeto lėšas.
Vis dėl to pripažįstama, jog Amerikos valdžios sprendimas 2008 - 2009 metais gelbėti bankus buvo teisingas, nes buvo užkirstas kelias tam, jog ekonomikai būtų padaryta dar daugiau žalos. Tačiau tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, jog kuriant naujus teisės aktus nebuvo išvengta klaidų. Kai kuriuos teisės aktuose esančius dviprasmiškumus ir spragas kritikai priskiria veiksmingam ir sėkmingam finansų sektoriaus vykdytam lobizmui.
Rana Foroohar leidinyje Time, bei David Wessel dienraštyje Wall Street Journal pagrinde įvardija per didelio, kad būtų leista bankrutuoti problemą, t.y. neaiškios didžiųjų bankų bankrotų taisyklės. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad investuotojai vis dar elgiasi taip, tarsi už didžiųjų bankų stovėtų šalies valdžia, kuri yra pasiruošusi operatyviai mokesčių mokėtojų pinigais padėti didiesiems bankams, kurie susidurtų su problemomis. Rana Foroohar pabrėžia, kad didieji bankai daugiausiai uždirba ne skolindami pinigus, o vykdydami rizikingesnes prekybines operacijas.
„Tuo tarpu didžiausi Amerikos bankai po krizės metu buvusios konsolidacijos tapo dar didesni nei buvo prieš krizę. Jie turėtų būti padalinti, na o bankų dydis apribotas“ - teigia Kalifornijos universiteto profesorius Robert Reich.
Tačiau Brookings Institution ekspertai Martin Neil Baily ir Douglas Elliott laikosi nuomonės, kad dėl įvestų naujų taisyklių ir reguliavimo, šiuo metu esame saugesni. Jų nuomone, pats svarbiausias pokytis yra tas, jog reguliatoriai privertė bankus padidinti kapitalus, ir dėl to, anot jų, bankai šiuo metu yra stipresni, nes jie gali lengviau padengti nuostolius bei gali geriau susidoroti su nenumatyta panika rinkoje.
Bet minimi ekspertai atmeta argumentus, kad finansų sektoriuje yra reikalingi papildomi radikalūs pokyčiai. Jų nuomone, tuomet finansinė veikla pasitrauktų į taip vadinamą nereguliuojamą sektorių, t.y. į šešėlinę bankininkystę, arba į užsienį.
Nors recesija, kuri atėjo po finansų krizės, oficialiai pasibaigė jau 2009 metų birželį, paprasti žmonės nejaučia ekonomikos atsigavimo. Tai atsispindi Pew tyrimo centro atliktame specialiame tyrime, kurio rezultatai kaip tik ir buvo paskelbti Lehman Brothers bankroto penktųjų metinių proga. Remiantis to tyrimo rezultatais, beveik du trečdaliai amerikiečių, t.y. 63 procentai, mano, kad šiuo metu ekonominė šalies sistema nėra saugesnė nei buvo prieš 2008 metų krizę. Daugiau nei pusė respondentų pripažino, kad jų darbo užmokestis bei situacija susijusi su darbu vis dar negrįžo į prieš krizę buvusį lygį. Apie septyniasdešimt procentų apklausoje dalyvavusių mano, kad šalies valdžia padarė per mažai, kad padėtų skurstantiems žmonėms, na o gelbėjimo programomis pasinaudojo tik stambūs bankai ir finansų institucijos, bei verslas ir turtingieji.
Šias nuomones patvirtina ekonominiai duomenys, kurie rodo, kad ir toliau vis labiau stiprėja arba didėja socialinė nelygybė, t.y. turtingesni tapo dar turtingesniais nei buvo prieš krizę. Nobelio premijos ekonomikos srityje laureatas Paul Krugman pacitavo ataskaitą, remiantis kuria, 95 procentai pelnų, kurie buvo gauti po 2009 metais prasidėjusio ekonomikos atsigavimo, atiteko vienam procentui turtingųjų. Net 60 procentų šio pelno atiteko 0,1 procentui amerikiečių, kurių metinės pajamos viršija 1,9 milijonus dolerių.
Taip pat remiantis Pew tyrimo centro duomenimis, per 2009 - 2011 metų laikotarpį septyni procentai Amerikos namų ūkių praturtėjo 28 procentais, na o likusių 93 procentų namų ūkių turto vertė sumažėjo keturiais procentais.
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais