
Pramonės produkcija Lenkijoje rugpjūčio mėnesį augo 2,2 proc. metiniu tempu. Po 6,3 proc. augimo liepą, tokie skaičiai kiek nuvylė. Ekonomistai tikėjosi pramonę paaugsiant 2,8 proc. Nepaisant lėtesnio augimo paskutinį vasaros mėnesį, tikėtina, kad metų bėgyje išliks augimo tendencija. Kaimyninių eksporto rinkų, konkrečiai – euro zonos, ekonomikos būklė gerėja, be to pirkimo vadybininkų apklausos rodo augantį naujų užsakymų skaičių ne tik užsienio, bet ir vidaus rinkoje.
Gamintojų kainų pokytis rugpjūtį buvo neigiamas ir siekė -1,1 proc., palyginti su ekonomistų prognozuotais -0,7 proc. Taigi, spaudimas kainoms šiuo metu tebėra nedidelis ne tik iš vartotojų, bet ir iš sąnaudų pusės. Kol kas nepanašu, kad duomenys kardinaliai keistų rinkos požiūrį į Lenkijos ekonomiką, ir Centrinio banko politikos kursas neturėtų keistis. Kaip skelbta anksčiau, žema bazinė palūkanų norma gali būti palaikoma iki pat 2014 metų vidurio.
Lenkijos vyriausybės obligacijos pabrango. Paskelbus apie anuliuojamus pensijų fonduose laikomus Lenkijos vyriausybės vertybinius popierius, šalies obligacijų pajamingumai kilo aukštyn. Šią savaitę investuotojų nuotaikoms įtakos turėjo pasikeitę įvykiai globalioje arenoje. JAV Federaliniam rezervų bankui netikėtai paskelbus, kad obligacijų programos dydis paliekamas nepakitęs, ėmė brangti ir vyriausybių obligacijos. Lenkijos obligacijų pajamingumas šią savaitę sumažėjo nuo 5 (2 metų trukmės) iki 18 (10 metų trukmės) bazinių punktų.
Akcijų rinka
Per savaitę Lenkijos akcijų indeksas WIG padidėjo 1,9 proc. Nuotaikos Lenkijos akcijų rinkoje buvo diktuojamos Europos rinkų, o čia investuotojai pirko akcijas po to, kai iš JAV Federalinio rezervų banko neatėjo laukta žinia apie obligacijų supirkimo masto mažinimą. Kiek anksčiau praėjusią savaitę Europos akcijų indeksai kilo, kai už griežtinimą pasisakantis L.Summersas atsiėmė savo kandidatūrą iš FED vadovo posto.
Didėjo visų sektorių akcijų subindeksai, išskyrus nekilnojamojo turto sektorių, kurio indeksas per savaitę nepakito. Daugiausiai augo energetikos (+2,8 proc.), chemijos ir naftos ir dujų bendrovių (abu indeksai – po 2,6 proc.) indeksai.
Šiandien Lenkijos akcijų rinkoje debiutuoja naujas indeksas WIG 30. Prie WIG 20 indekso bendrovių prisijungs dar 10, o naujasis indeksas palaipsniui pakeis senąjį, ir taps svarbiausiu rinkos indeksu. Planuojama iki 2015 metų gruodžio visiškai atsisakyti WIG 20. Tokie pokyčiai, žinoma, niekaip nepakeis pačių bendrovių vertinimo, tačiau naujame indekse atsiradusios bendrovės gali sulaukti didesnio investuotojų susidomėjimo. Be to, platesnis indeksas geriau atspindės rinkos ir visos Lenkijos ekonomikos būklę. Lenkijos akcijų rinka pastebimai išaugo nuo tada, kai 1994 metais buvo pradėtas skaičiuoti WIG 20, tad siekiama įtraukti dar daugiau bendrovių. Į naująjį indeksą bus įtraukt tokie sektoriai kaip žiniasklaida („Cyfrowy Polsat“ ir „TVN“), taip pat bus sumažinta didelių bendrovių įtaka.
Žiniasklaidos bendrovės „Agora“ paskelbti II ketv. rezultatai buvo artimi lūkesčiams. Buvo galima matyti, kad pagerėjimo pagrindiniuose bendrovės veiklos sektoriuose nėra. Pati įmonė pablogino savo visų 2013 metų veiklos prognozes. Kasdienės reklamos rinkos augimo projekcijos sumažintos 2 proc. punktais, kas reiškia, jog tikimasi 27-24 proc. smukimo. Lauko reklamos rinkos augimo prognozė sumažinta 3 proc. punktais – čia laukiama 14-11 proc. mažėjimo. Tai – dvi pagrindinės bendrovės rinkos, kuriose praėjusiais metais ji gavo atitinkamai 37 ir 24 proc. visų pajamų.
Prekybos avalyne Lenkijoje lyderės „CCC“ II ketv. rezultatai rodė akivaizdų pagerėjimą. Bendrovės pajamos augo 29,4 proc. metiniu tempu, grynasis pelnas – 61,7 proc. metiniu tempu. Ilgu laikotarpiu bendrovės laukia įdomūs pokyčiai. Dėl ekonomikos sunkmečio kol kas jai pavyksta užimti poziciją Lenkijos rinkoje, nes dalis konkurentų tiesiog nebeišsilaiko. Taip pat bendrovė planuoja žengti į naujas rinkas – Austrija, Kroatiją, Slovėniją, Turkiją ir Vokietiją. Nors kultūriškai ko gero sudėtingiausia bus Turkija, tačiau didžiausi iššūkiai bendrovės laukia Vokietijoje, kur teks susidurti su čia veikiančiu „Deichman“.
Didžiąja dalimi „PKN Orlen“ priklausantis „Unipetrol“ dėl techninių kliūčių buvo priverstas stabdyti vieno savo padalinių operacijas. Dėl šios priežasties nukentės ne tik polimerų gamyba, bet ir naftos perdirbimo veikla, o tai paveiks ir „Unipetrol“ visų 2013 metų EBITDA. Neigiamos įtakos reikia laukti III ketv. rezultatams. Tiek „PKN“, tiek „Unipetrol“ rezultatams atsilieps ne tik per sumažėjusią gamybą, bet ir per fiksuotųjų išlaidų dalį.
Lenkijos vyriausybė pateikė atsinaujinančios energetikos įstatymo projektą, kuriuo numatoma optimizuoti sistemos kaštus ir pasiekti numatytus tikslus 2020 metais. Naujasis pasiūlymas teikia pirmenybę efektyvesnėms technologijoms (tokioms kaip žemyne gaminamai vėjo energijai ar biomasės kurui). Analitikų vertinimu, iš tokių naujovių laimėtų „PGE“ bendrovė, kuri turi didelį sausumos vėjo jėgainių tinklą. Tuo metu „Tauron“ ir „ENEA“ veikla gali nukentėti. Kol kas įstatymas nėra priimtas ir, turint omenyje gana lėtą procesą, neaišku ar bus patvirtintas šiais metais.
Pasak bendrovės vadovo, anglies gamintoja „JSW“ III ketv. patirs nuostolių, o IV ketv. turėtų būti geresnis ir lems visų 2013 metų rezultatus. Be to, pasak vadovo, III ketv. bus blogiausias per visą bendrovės veiklos istoriją, ir nors įmonė imasi veiksmų, prisitaikymo procesas gali užtrukti.
Skirtingai nei skelbta prieš porą mėnesių, „PGNiG“ padaliniai „Exalo Drilling“ ir „PGNiG Technologie“ greičiausiai nebus listinguojami biržoje. „Exalo Drilling“ yra viena didžiausių bendrovių Vidurio Rytų Europoje, kuri užsiima naftos gręžiniais, o „PGNiG Technologie“ specializuojasi dujotiekių statyboje ir naftos bei dujų gavyboje. Šiuo metu šių bendrovių akcininkė „PGNiG“ svarsto, ar vis dėlto apsimokėtų jas listinguoti biržoje. Bendrovėms dabar nėra pats geriausias metas, ir statybų sektoriui nėra lengva pritraukti kapitalą. „Exalo Drilling“ ir „PGNiG Technologies“ praeitais metais patyrė nuostolių.
Rūta Medaiskytė
Vyr. ekonomistė
AB bankas „Finasta“
Gamintojų kainų pokytis rugpjūtį buvo neigiamas ir siekė -1,1 proc., palyginti su ekonomistų prognozuotais -0,7 proc. Taigi, spaudimas kainoms šiuo metu tebėra nedidelis ne tik iš vartotojų, bet ir iš sąnaudų pusės. Kol kas nepanašu, kad duomenys kardinaliai keistų rinkos požiūrį į Lenkijos ekonomiką, ir Centrinio banko politikos kursas neturėtų keistis. Kaip skelbta anksčiau, žema bazinė palūkanų norma gali būti palaikoma iki pat 2014 metų vidurio.
Lenkijos vyriausybės obligacijos pabrango. Paskelbus apie anuliuojamus pensijų fonduose laikomus Lenkijos vyriausybės vertybinius popierius, šalies obligacijų pajamingumai kilo aukštyn. Šią savaitę investuotojų nuotaikoms įtakos turėjo pasikeitę įvykiai globalioje arenoje. JAV Federaliniam rezervų bankui netikėtai paskelbus, kad obligacijų programos dydis paliekamas nepakitęs, ėmė brangti ir vyriausybių obligacijos. Lenkijos obligacijų pajamingumas šią savaitę sumažėjo nuo 5 (2 metų trukmės) iki 18 (10 metų trukmės) bazinių punktų.
Akcijų rinka
Per savaitę Lenkijos akcijų indeksas WIG padidėjo 1,9 proc. Nuotaikos Lenkijos akcijų rinkoje buvo diktuojamos Europos rinkų, o čia investuotojai pirko akcijas po to, kai iš JAV Federalinio rezervų banko neatėjo laukta žinia apie obligacijų supirkimo masto mažinimą. Kiek anksčiau praėjusią savaitę Europos akcijų indeksai kilo, kai už griežtinimą pasisakantis L.Summersas atsiėmė savo kandidatūrą iš FED vadovo posto.
Didėjo visų sektorių akcijų subindeksai, išskyrus nekilnojamojo turto sektorių, kurio indeksas per savaitę nepakito. Daugiausiai augo energetikos (+2,8 proc.), chemijos ir naftos ir dujų bendrovių (abu indeksai – po 2,6 proc.) indeksai.
Šiandien Lenkijos akcijų rinkoje debiutuoja naujas indeksas WIG 30. Prie WIG 20 indekso bendrovių prisijungs dar 10, o naujasis indeksas palaipsniui pakeis senąjį, ir taps svarbiausiu rinkos indeksu. Planuojama iki 2015 metų gruodžio visiškai atsisakyti WIG 20. Tokie pokyčiai, žinoma, niekaip nepakeis pačių bendrovių vertinimo, tačiau naujame indekse atsiradusios bendrovės gali sulaukti didesnio investuotojų susidomėjimo. Be to, platesnis indeksas geriau atspindės rinkos ir visos Lenkijos ekonomikos būklę. Lenkijos akcijų rinka pastebimai išaugo nuo tada, kai 1994 metais buvo pradėtas skaičiuoti WIG 20, tad siekiama įtraukti dar daugiau bendrovių. Į naująjį indeksą bus įtraukt tokie sektoriai kaip žiniasklaida („Cyfrowy Polsat“ ir „TVN“), taip pat bus sumažinta didelių bendrovių įtaka.
Žiniasklaidos bendrovės „Agora“ paskelbti II ketv. rezultatai buvo artimi lūkesčiams. Buvo galima matyti, kad pagerėjimo pagrindiniuose bendrovės veiklos sektoriuose nėra. Pati įmonė pablogino savo visų 2013 metų veiklos prognozes. Kasdienės reklamos rinkos augimo projekcijos sumažintos 2 proc. punktais, kas reiškia, jog tikimasi 27-24 proc. smukimo. Lauko reklamos rinkos augimo prognozė sumažinta 3 proc. punktais – čia laukiama 14-11 proc. mažėjimo. Tai – dvi pagrindinės bendrovės rinkos, kuriose praėjusiais metais ji gavo atitinkamai 37 ir 24 proc. visų pajamų.
Prekybos avalyne Lenkijoje lyderės „CCC“ II ketv. rezultatai rodė akivaizdų pagerėjimą. Bendrovės pajamos augo 29,4 proc. metiniu tempu, grynasis pelnas – 61,7 proc. metiniu tempu. Ilgu laikotarpiu bendrovės laukia įdomūs pokyčiai. Dėl ekonomikos sunkmečio kol kas jai pavyksta užimti poziciją Lenkijos rinkoje, nes dalis konkurentų tiesiog nebeišsilaiko. Taip pat bendrovė planuoja žengti į naujas rinkas – Austrija, Kroatiją, Slovėniją, Turkiją ir Vokietiją. Nors kultūriškai ko gero sudėtingiausia bus Turkija, tačiau didžiausi iššūkiai bendrovės laukia Vokietijoje, kur teks susidurti su čia veikiančiu „Deichman“.
Didžiąja dalimi „PKN Orlen“ priklausantis „Unipetrol“ dėl techninių kliūčių buvo priverstas stabdyti vieno savo padalinių operacijas. Dėl šios priežasties nukentės ne tik polimerų gamyba, bet ir naftos perdirbimo veikla, o tai paveiks ir „Unipetrol“ visų 2013 metų EBITDA. Neigiamos įtakos reikia laukti III ketv. rezultatams. Tiek „PKN“, tiek „Unipetrol“ rezultatams atsilieps ne tik per sumažėjusią gamybą, bet ir per fiksuotųjų išlaidų dalį.
Lenkijos vyriausybė pateikė atsinaujinančios energetikos įstatymo projektą, kuriuo numatoma optimizuoti sistemos kaštus ir pasiekti numatytus tikslus 2020 metais. Naujasis pasiūlymas teikia pirmenybę efektyvesnėms technologijoms (tokioms kaip žemyne gaminamai vėjo energijai ar biomasės kurui). Analitikų vertinimu, iš tokių naujovių laimėtų „PGE“ bendrovė, kuri turi didelį sausumos vėjo jėgainių tinklą. Tuo metu „Tauron“ ir „ENEA“ veikla gali nukentėti. Kol kas įstatymas nėra priimtas ir, turint omenyje gana lėtą procesą, neaišku ar bus patvirtintas šiais metais.
Pasak bendrovės vadovo, anglies gamintoja „JSW“ III ketv. patirs nuostolių, o IV ketv. turėtų būti geresnis ir lems visų 2013 metų rezultatus. Be to, pasak vadovo, III ketv. bus blogiausias per visą bendrovės veiklos istoriją, ir nors įmonė imasi veiksmų, prisitaikymo procesas gali užtrukti.
Skirtingai nei skelbta prieš porą mėnesių, „PGNiG“ padaliniai „Exalo Drilling“ ir „PGNiG Technologie“ greičiausiai nebus listinguojami biržoje. „Exalo Drilling“ yra viena didžiausių bendrovių Vidurio Rytų Europoje, kuri užsiima naftos gręžiniais, o „PGNiG Technologie“ specializuojasi dujotiekių statyboje ir naftos bei dujų gavyboje. Šiuo metu šių bendrovių akcininkė „PGNiG“ svarsto, ar vis dėlto apsimokėtų jas listinguoti biržoje. Bendrovėms dabar nėra pats geriausias metas, ir statybų sektoriui nėra lengva pritraukti kapitalą. „Exalo Drilling“ ir „PGNiG Technologies“ praeitais metais patyrė nuostolių.
Rūta Medaiskytė
Vyr. ekonomistė
AB bankas „Finasta“