versija spausdinimui
(0)
Šiandien Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat pranešė, kad liepą, palyginus su ankstesniu mėnesiu, bedarbystė tiek euro zonoje, tiek ir Europos sąjungoje nepakito, tuo tarpu Lietuvoje ji per minimą laikotarpį ūgtelėjo.
Liepą euro zonoje, kaip minėta bei kaip ir laukta rinkoje, bedarbystė išliko nepakitusi bei sudarė 12.1 procentą, tuo tarpu Europos sąjungoje ji irgi nepakito ir siekė 11 procentų, na o mūsų šalyje liepą ji ūgtelėjo nuo 11.9 iki 12.1 procento.
Prieš metus liepos mėnesį bedarbystė euro zonoje siekė 11.5 procentus, Europos sąjungoje - 10.5 procentus, na o Lietuvoje ji sudarė 13 procentų.
Liepą lyginant su birželiu, bedarbių skaičius euro zonoje smuktelėjo 15 tūkstančių, na o Europos sąjungoje per minimą laikotarpį jų skaičius sumažėjo 33 tūkstančiais. Tuo tarpu lyginant su praėjusių metų liepa, bedarbių skaičius euro zonoje padidėjo 1.008 milijonais, tuo tarpu Europos sąjungoje jis pakilo 995 tūkstančiais.
Europos sąjungos statistikos departamento Eurostat duomenimis, liepą darbo euro zonoje iš viso neturėjo 19.231 mln. asmenų, na o Europos sąjungoje - 26.654 mln. asmenų.
Tarp Europos sąjungos šalių liepą mažiausia bedarbystė buvo Austrijoje (4.8 procentai), Vokietijoje (5.3 procentai) bei Liuksemburge, kur ji siekė 5.7 procentus. Tuo tarpu didžiausia bedarbystė ir toliau išlieka Pietų Europos šalyse. Graikijoje, remiantis gegužės mėnesio duomenimis, ji sudarė 27.6 procentus, na o Ispanijoje liepą ji siekė 26.3 procentus.
Per metus bedarbystė ūgtelėjo septyniolikoje Europos sąjungos šalių, na o sumažėjo vienuolikoje. Sparčiausiai per metus bedarbystė sumažėjo Latvijoje, kur ji krito nuo 15.7 iki 11.5 procentų, na o Estijoje ji sumažėjo nuo 10.1 iki 7.9 procentų. Tuo tarpu per minimą laikotarpį labiausiai bedarbystė ūgtelėjo Kipre (nuo 12.2 iki 17.3 procentų), Graikijoje - nuo 23.8 iki 27.6 procentų, Slovėnijoje ji padidėjo nuo 9.3 iki 11.2 procentų, na o Olandijoje nuo 5.3 iki 7 procentų.
Liepą euro zonoje bedarbystė jaunimo tarpe sudarė 24 procentus, kai prieš metus liepą ji siekė 23.3 procentus. Europos sąjungoje bedarbystės lygis jaunimo tarpe per metus ūgtelėjo nuo 22.9 iki 23.4 procentų. Minimą mėnesį mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe buvo Vokietijoje (7.7 procentai), Austrijoje (9.2 procentai) bei Maltoje, kur ji sudarė 10.6 procentus. Tuo tarpu Graikijoje remiantis naujausiais duomenimis ji siekia net 62.9 procentus, Ispanijoje - 56.1 procentą, Kroatijoje - 55.4 procentus.
Liepą euro zonoje, kaip minėta bei kaip ir laukta rinkoje, bedarbystė išliko nepakitusi bei sudarė 12.1 procentą, tuo tarpu Europos sąjungoje ji irgi nepakito ir siekė 11 procentų, na o mūsų šalyje liepą ji ūgtelėjo nuo 11.9 iki 12.1 procento.
Prieš metus liepos mėnesį bedarbystė euro zonoje siekė 11.5 procentus, Europos sąjungoje - 10.5 procentus, na o Lietuvoje ji sudarė 13 procentų.
Liepą lyginant su birželiu, bedarbių skaičius euro zonoje smuktelėjo 15 tūkstančių, na o Europos sąjungoje per minimą laikotarpį jų skaičius sumažėjo 33 tūkstančiais. Tuo tarpu lyginant su praėjusių metų liepa, bedarbių skaičius euro zonoje padidėjo 1.008 milijonais, tuo tarpu Europos sąjungoje jis pakilo 995 tūkstančiais.
Europos sąjungos statistikos departamento Eurostat duomenimis, liepą darbo euro zonoje iš viso neturėjo 19.231 mln. asmenų, na o Europos sąjungoje - 26.654 mln. asmenų.
Per metus bedarbystė ūgtelėjo septyniolikoje Europos sąjungos šalių, na o sumažėjo vienuolikoje. Sparčiausiai per metus bedarbystė sumažėjo Latvijoje, kur ji krito nuo 15.7 iki 11.5 procentų, na o Estijoje ji sumažėjo nuo 10.1 iki 7.9 procentų. Tuo tarpu per minimą laikotarpį labiausiai bedarbystė ūgtelėjo Kipre (nuo 12.2 iki 17.3 procentų), Graikijoje - nuo 23.8 iki 27.6 procentų, Slovėnijoje ji padidėjo nuo 9.3 iki 11.2 procentų, na o Olandijoje nuo 5.3 iki 7 procentų.
Liepą euro zonoje bedarbystė jaunimo tarpe sudarė 24 procentus, kai prieš metus liepą ji siekė 23.3 procentus. Europos sąjungoje bedarbystės lygis jaunimo tarpe per metus ūgtelėjo nuo 22.9 iki 23.4 procentų. Minimą mėnesį mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe buvo Vokietijoje (7.7 procentai), Austrijoje (9.2 procentai) bei Maltoje, kur ji sudarė 10.6 procentus. Tuo tarpu Graikijoje remiantis naujausiais duomenimis ji siekia net 62.9 procentus, Ispanijoje - 56.1 procentą, Kroatijoje - 55.4 procentus.