versija spausdinimui
(2)
Amerikos Federalinio Rezervų banko įgyvendinamas kiekybinis pinigų politikos švelninimas pasirodė esantis neveiksmingas bei kelia grėsmę ekonomikai, pareiškė ekonomistas bei Nobelio premijos šioje srityje laureatas Edmund Phelps.
„Amerikos Federalinis Rezervų bankas gerai padarė, jog po 2008 metų rugsėjį įvykusio investicinio banko Lehman Brothers bankroto, kai finansų krizė nusiaubė pasaulį, užtikrino likvidumą. Bet vėliau Fed politika tapo vis labiau ir labiau rizikinga“ - teigė jis The Wall Street Journal leidiniui.
Jo nuomone, Centrinis bankas turėtų sutelkti dėmesį tik ties infliacijos kontrole.
„Tai leistų verslui ir kitiems žaidėjams nusistatyti perėjimo iš recesijos į bumą tempą“ - tvirtina minimas Nobelio premijos laureatas.
Edmund Phelps teigia, kad vietoj to, Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovai nusprendė įgyvendinti kiekybinį pinigų politikos švelninimą, kad tokiu būdu paremtų bei paskatintų ekonomikos atsigavimą. Tikslas buvo sukelti akcijų kainas, ir tai turėjo pagerinti vartotojų nuotaikas bei veikiant turto efektui, padidinti vartojimo išlaidas.
„Vis dėl to abejotina, kad kiekybinis švelninimas lėmė realų turto augimą ar nuotaikų pagerėjimą“ - atkreipia dėmesį minimas ekonomistas.
Jis pabrėžia, kad kiekybinis švelninimas taip pat nieko nepadėjo ir mažoms įmonėms, kurios norėdamos gauti kreditus susiduria su problemomis. Toks politikos vykdymas be jokios abejonės pasitarnavo didelėms įmonėms, turinčioms daug grynųjų, nes jos galėjo leisti obligacijas sulydamos itin mažas palūkanas.
„Nėra gerai, kad Fed nariai turėjo teisę vykdyti masines intervencijas remiantis teorijomis, kurios arba yra, arba nėra tinkamos ir neatspindi bendro sutarimo. Mūsų ekonomikai ir demokratijai būtų labai gerai, jei Fed sugrįžtų prie pagrįstų tikslų“ - reziumavo ekonomistas bei Nobelio premijos šioje srityje laureatas Edmund Phelps.
„Amerikos Federalinis Rezervų bankas gerai padarė, jog po 2008 metų rugsėjį įvykusio investicinio banko Lehman Brothers bankroto, kai finansų krizė nusiaubė pasaulį, užtikrino likvidumą. Bet vėliau Fed politika tapo vis labiau ir labiau rizikinga“ - teigė jis The Wall Street Journal leidiniui.
Jo nuomone, Centrinis bankas turėtų sutelkti dėmesį tik ties infliacijos kontrole.
„Tai leistų verslui ir kitiems žaidėjams nusistatyti perėjimo iš recesijos į bumą tempą“ - tvirtina minimas Nobelio premijos laureatas.
Edmund Phelps teigia, kad vietoj to, Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovai nusprendė įgyvendinti kiekybinį pinigų politikos švelninimą, kad tokiu būdu paremtų bei paskatintų ekonomikos atsigavimą. Tikslas buvo sukelti akcijų kainas, ir tai turėjo pagerinti vartotojų nuotaikas bei veikiant turto efektui, padidinti vartojimo išlaidas.
„Vis dėl to abejotina, kad kiekybinis švelninimas lėmė realų turto augimą ar nuotaikų pagerėjimą“ - atkreipia dėmesį minimas ekonomistas.
Jis pabrėžia, kad kiekybinis švelninimas taip pat nieko nepadėjo ir mažoms įmonėms, kurios norėdamos gauti kreditus susiduria su problemomis. Toks politikos vykdymas be jokios abejonės pasitarnavo didelėms įmonėms, turinčioms daug grynųjų, nes jos galėjo leisti obligacijas sulydamos itin mažas palūkanas.
„Nėra gerai, kad Fed nariai turėjo teisę vykdyti masines intervencijas remiantis teorijomis, kurios arba yra, arba nėra tinkamos ir neatspindi bendro sutarimo. Mūsų ekonomikai ir demokratijai būtų labai gerai, jei Fed sugrįžtų prie pagrįstų tikslų“ - reziumavo ekonomistas bei Nobelio premijos šioje srityje laureatas Edmund Phelps.